Apie tai „Žinių radijo“ žurnalistė kalbėjosi su agentūros „Digital Star“ vadovu Linu Laskevičiumi.
– Ar tikrai žmonės jau atsakymų ieško būtent kalbėdami su „ChatGPT“? Ar vis dėlto apie tai daugiau kalba rinkodaros specialistai, teigdami, kad tai yra ateitis?
– Šiuo metu „ChatGPT“ yra greičiausiai auganti programėlė istorijoje. Pagal paskutinius duomenis, 2026 m. birželį, t. y. praėjusį mėnesį, „ChatGPT“ pasiekė 1 mlrd. lankytojų per mėnesį ribą. Šiuo metu programėlė pagal augimą yra aplenkusi tokias platformas kaip „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“. Skaičiai ir tendencijos iš tiesų rodo, kad tai yra ateitis ir jau tam tikra prasme dabartis.
– Kaip manote, ar verslai turėtų jau dabar suskubti ir pradėti galvoti, kaip atsidurti rekomendacijose? Ar dar galima šiek tiek ignoruoti šią naują realybę?
– Tokiais atvejais visada prisimenu ankstesnius laikus, kai buvo tokios platformos kaip „Google“, „Facebook“ ir „Instagram“. Žmonės yra linkę eiti į tas platformas tada, kai jau yra vadinamasis proveržis – kai visi naudojasi, kai tai tampa mada. Tačiau kai kurie pasiruošia iš anksto ir pradeda investuoti, stengdamiesi įšokti į tą greitai važiuojantį traukinį. Pateiksiu pavyzdį, kurį išgirdau iš kai kurių savo klientų. Šiuo metu reklamuojantis „Facebook“ arba „Google“, dažnai gaunasi taip, kad kiek išleidžiama reklamos biudžetui, tiek ir grįžta. Įmonės net neuždirba ir tai daro tik tam, kad neprarastų rinkos dalies. Manau, kad dabar yra puikus metas pradėti apie tai galvoti ir imtis bent jau pirmųjų veiksmų, kuriuos galima atlikti patiems, pavyzdžiui, pasirūpinti internetine reputacija.
– Labai įdomi jūsų paties istorija, kaip susidomėjote tuo, kaip atsidurti „ChatGPT“ rekomendacijose. Papasakokite.
– Maždaug prieš metus, 2025 m. vasaros pabaigoje, kai visi pradėjo apie tai kalbėti, man, kaip technologijomis besidominčiam žmogui, pasidarė labai įdomu, kaip veikia dirbtinis intelektas. Kodėl vienas įmones rekomenduoja, o kitų – ne? Kodėl skirtingi paieškos mechanizmai pateikia skirtingus atsakymus? Pagalvojau, kad reikia eksperimentuoti su savimi. Pradėjau įvairius bandymus – kūriau vidinį turinį, išorinį turinį, skelbiau straipsnius ir dariau kitus dalykus. Pagalvojau, kad atsirasti „ChatGPT“ rezultatuose pagal frazę „geriausia SEO agentūra Lietuvoje“ būtų puikus pasiekimas ir tam tikras argumentas klientams, jog agentūra iš tikrųjų supranta, ką daro. Žinoma, buvo ir teisingų sprendimų, buvo ir klaidų, tačiau per maždaug pusę metų visa tai išbandėme. Su kolegomis priėmėme ir gerų, ir prastesnių sprendimų. Paskutinius 3–4 mėnesius sekame savo statistiką, turime įrankį, kuris rodo matomumą. Šiuo metu matomumas siekia 70–80 proc.
– Gerai, dabar pereikime prie praktinių pavyzdžių. Tikriausiai jie patys įdomiausi įmonėms, kurios taip pat norėtų atsidurti tarp rekomenduojamų įmonių TOP 3. Kokie yra esminiai dalykai? Kaip vis dėlto patekti į „ChatGPT“ rekomendacijas?
– Iš tikrųjų yra daugybė įvairių dalykų. Pats dažnai vadovaujuosi 20/80 principu – 80 proc. rezultato lemia 20 proc. svarbiausių veiksmų. Pradėčiau nuo verslo svetainės sutvarkymo. Reikėtų įsitikinti, ar svetainė atsako į potencialaus kliento klausimus. Jeigu įmonė prekiauja langais ir turi savo tinklaraštį, ji galėtų sukurti bei paskelbti straipsnį, pavyzdžiui, apie tai, kokius langus geriau rinktis – plastikinius ar aliumininius, kuo jie skiriasi, kaip apskritai pasirinkti langus, į ką atkreipti dėmesį, kokios turėtų būti kameros, kiek jų turėtų būti, kaip veikia šilumos izoliacija ir panašiai. Tokiu būdu galima ne tik padidinti tikimybę atsidurti „ChatGPT“ atsakymuose, bet ir pritraukti papildomą klientų srautą – žmonių, kurie dar nėra galutinai apsisprendę, tačiau jau yra sprendimo priėmimo kelyje. Tokiu atveju padidėja tikimybė, kad potencialus klientas, apsilankęs svetainėje ir radęs atsakymą į klausimą, ar rinktis aliumininius, ar plastikinius langus, joje ir pasiliks, apžiūrės pasiūlymus.
– Suprantu, kad savo svetainėje turi būti savotiškas savo srities ekspertas ir skelbti naudingus straipsnius. Kas dar yra svarbu?
– Be to, ką apie save skelbia pati įmonė, ne mažiau svarbu yra tai, ką apie ją kalba kiti. Tiek „ChatGPT“, tiek „Google“, tiek kitų paieškos platformų algoritmai tikrina informaciją, kuri yra skelbiama apie įmonę. Mes tai vadiname internetine reputacija. Iš esmės tai labai susiję su tuo, ar „ChatGPT“ rekomenduos įmonę, ar ne.
– Kur svarbu būti matomam? Ar tai žiniasklaida, ar dar kažkur? Kur svarbu kurti tą reputaciją?
– Visų pirma, pradėčiau nuo vietų, kur klientai gali palikti atsiliepimus. Tai gali būti „Google“, „Facebook“, įmonių katalogai, specializuotos svetainės, žiniasklaidos straipsniai, įvairūs straipsniai, kuriuose lyginamos skirtingos įmonės ar produktai. Tai pakankamai platus vietų ratas, kuriame verta būti. Vis dėlto pirmiausia pradėčiau nuo tų platformų, kuriose klientai gali parašyti atsiliepimą ir palikti įvertinimą. Tokiu atveju, vienu metu pasiekiami du tikslai: dirbtinio intelekto įrankiams pateikiama informacija apie tai, kokia tai įmonė ir kaip apie ją kalba klientai, o nauji potencialūs klientai taip pat gali skaityti tuos pačius atsiliepimus, vertinimus ir lyginti skirtingas įmones.
– Kiek tikslinga į patį dirbtinį intelektą įkelti paruoštą informaciją apie savo įmonę? Ar bandėte su tuo eksperimentuoti? Ar tai veikia?
– Taip, bandžiau, eksperimentavau. Iš tikrųjų nuo to ir pradėjau. Kai pats pradėjau klausti, kokios yra geriausios SEO agentūros Lietuvoje, iš pradžių mačiau, kad mano agentūros apskritai nerodo, net nepamini. Po kurio laiko pamačiau, kad pradėjo ją rodyti, bet dar vėliau supratau, kad pagrindinis principas yra personalizavimas. Dirbtinis intelektas personalizuoja atsakymus, todėl tiek jums, žiūrint iš savo įrenginio, tiek man, uždavus tą patį klausimą, gali parodyti skirtingus atsakymus. Matysime skirtingą vaizdą. Iš tikrųjų tai nėra veiksminga. Veiksminga yra siekti ne to, kad rodytų man pačiam, o kad rodytų potencialiems klientams, kurie ieško ir iš tikrųjų galėtų įsigyti tas paslaugas.
– Ar yra dar triukų, kuriuos svarbu žinoti norint patekti į tas rekomendacijas?
– Taip. Pradėčiau nuo to, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar įmonė apskritai figūruoja tuose atsakymuose. Rekomenduočiau pažiūrėti ne tik iš savo kompiuterio, bet ir paprašyti kitų žmonių, kurie nėra susiję su ta įmone, patikrinti, kaip atsakymai rodomi jų kompiuteriuose ar telefonuose. Pats „ChatGPT“ taip pat turi funkciją, leidžiančią peržiūrėti atsakymus be ankstesnės pokalbio istorijos. Kaip ir minėjau, „ChatGPT“ prisimena anksčiau užduotus klausimus, todėl, kad atsakymai nebūtų iškraipyti, galima atsidaryti vadinamąjį tuščią pokalbį ir atsakymus peržiūrėti be ankstesnio konteksto. Viršutiniame dešiniajame kampe yra mygtukas, kurį paspaudus atsakymai pateikiami neatsižvelgiant į ankstesnių klausimų istoriją. Tokį patikrinimą tikrai verta atlikti.
– Gerai, jeigu situacija buvo tokia, kaip jūsų atveju – apie jūsų agentūrą „Digital Star“ dirbtinis intelektas iš pradžių nieko nežinojo, o dabar, kaip suprantu, esate pirmoje vietoje. Kas labiausiai pasiteisino siekiant patekti į rekomenduojamų įmonių TOP?
– Pastovumas. Sakyčiau, kad didelė klaida, kurią daro dalis klientų, yra ta, jog jie galvoja, kad tai vienkartinis darbas – kažką padarai ir rezultatas atsiranda. Net jeigu rezultatas atsiranda, mūsų tikslas yra ne tik jį pasiekti, bet ir išlaikyti. Ir ne tik pagal vieną užklausą, bet pagal daugybę skirtingų užklausų. Jeigu „Google“ sistemoje yra raktiniai žodžiai, pavyzdžiui, „plastikiniai langai“, tai dirbtiniame intelekte yra vadinamosios užklausos. Žmogus jas formuluoja visiškai kitaip. Jis gali parašyti: „Atrink man įmonę, kuri parduoda plastikinius langus ir turi labai gerus atsiliepimus Vilniuje.“ Tai daug tikslesnė užklausa, todėl ir rezultatai būna kitokie.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Kitaip tariant, svarbus pastovumas. Reikia nuolat atnaujinti ir dauginti informaciją. O kokias dar klaidas daro žmonės, bandydami patekti į „ChatGPT“ rekomendacijas? Sakėte, kad ir pats padarėte klaidų. Kas visiškai neveikia?
– Sakyčiau, nėra visiškai teisinga nuomonė, kad GEO, arba vadinamasis optimizavimas dirbtinio intelekto paieškai, yra tas pats, kas SEO – optimizavimas „Google“ paieškos sistemai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad maždaug 70 proc. dalykų sutampa. Fundamentas ir pagrindai iš esmės yra klasikinis SEO, kuris jau daugelį metų yra tobulinamas. Tačiau yra ir papildomų dalykų, kurie peržengia klasikinio SEO ribas, nes dirbtinio intelekto atsakymai labai priklauso ir nuo internetinės reputacijos.Todėl neužtenka turėti kokybiškų nuorodų ar gero vidinio techninio SEO. Yra ir kitų svarbių veiksnių. Labai svarbūs gali būti paminėjimai žiniasklaidoje. Žinoma, pageidautina, kad tie paminėjimai būtų teigiamame kontekste, o ne neigiamame. Šie dalykai tikrai daro įtaką.
– Bet jūs paminėjote klientų atsiliepimus. Jie ne visada būna tobuli. Vis dėlto norisi atsidurti rekomendacijose, tačiau klientų nuomonei įtakos padaryti negalite. Ką tokiu atveju daryti?
– Taip, klientai šį klausimą užduoda labai dažnai, ir jis yra visiškai logiškas. Pirmiausia visada rekomenduoju atsakyti į kiekvieną neigiamą komentarą, nesvarbu, ar jis pagrįstas, ar ne. Pats, skaitydamas atsiliepimus apie įmones, kartais skaitau tik neigiamus ir stebiu, kaip įmonė komunikuoja, kaip reaguoja į neigiamą grįžtamąjį ryšį. Todėl visada rekomenduoju klientams atsakyti ir paaiškinti situaciją. Kartais užtenka paprasčiausiai atsiprašyti. Gal darbuotojui buvo bloga diena, gal netinkamai pasirinko žodžius, gal susirgo vaikas ar nutiko kas nors panašaus. Toks žmogiškas ir normalus bendravimas, manau, duoda didžiausią naudą. Kai potencialus klientas domisi įmone ir perskaito tokį grįžtamąjį ryšį, manau, jam susidaro pozityvesnis įspūdis.
– Ar tokius dalykus mato dirbtinis intelektas? Pavyzdžiui, jeigu įmonės vadovas pakomentuoja neigiamą atsiliepimą?
– Taip, mato. Tokius dalykus mato tiek „ChatGPT“, tiek kiti dirbtinio intelekto algoritmai. Jie tai skaito, vertina ir į tai atkreipia dėmesį. Kartais įsivaizduokime situaciją, kai yra dvi įmonės. Abi yra susitvarkiusios SEO – vidinį, techninį ir išorinį. Vis tiek kažkurią reikia rodyti aukščiau, o kažkurios – ne. Tada jau prasideda tie smulkesni dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Būtent jie gali lemti galutinį rezultatą.
– Kokie, pavyzdžiui, tie smulkūs dalykai?
– Tarkime, yra viena įmonė, kuri turi „Google“ paskyrą ir daug atsiliepimų, o kita įmonė nėra net susikūrusi „Google“ paskyros, tačiau turi atsiliepimų „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ar kitur. Tokiu atveju įmonė, kuri turi ne tik „Google“ paskyrą, bet ir atsiliepimų bei įvertinimų, automatiškai įgyja pranašumą. Dėl to dirbtinis intelektas dažniau rekomenduoja būtent tokią įmonę.
– Paimkime konkretų pavyzdį. Dabar vasara, daug kas važiuoja atostogauti į pajūrį. Pajūryje yra nemažai puikių kavinių. Žmogus atvyksta ir užduoda dirbtiniam intelektui klausimą: „Kur man skaniai pavalgyti Klaipėdoje?“ Žinoma, visos Klaipėdos kavinės norėtų atsidurti rekomenduojamų vietų sąraše. Kokie būtų trys pagrindiniai jūsų patarimai kavinei, norinčiai patekti tarp labiausiai rekomenduojamų Klaipėdos kavinių dirbtiniame intelekte?
– Pirmiausia pasirūpinčiau, kad kavinė turėtų kuo daugiau kokybiškų klientų atsiliepimų. Antra, pasirūpinčiau, kad apie ją būtų kalbama ir kitose patikimose interneto svetainėse bei platformose. Trečia, sukurčiau tinklaraščio straipsnį apie restorano patiekalus – kuo restoranas didžiuojasi ir kuriuos patiekalus labiausiai verta užsisakyti.
– Ar tikite, kad ateityje žmonės būtent tokiu principu ieškos kavinių, klinikų, autoservisų, langų ar kitų paslaugų – tiesiog kalbėdamiesi su „ChatGPT“?
– Taip, manau, kad tai iš tikrųjų labai palengvina paiešką. Galime palyginti su „Google“. Klasikinė paieška remiasi tuo, kad žmogus, įvedęs raktinį žodį, renkasi iš dešimties skirtingų rezultatų ir juos lygina. Dirbtinio intelekto veikimo principas yra patrauklesnis, nes žmogus apibūdina, ko ieško, ir tikisi gauti ne sąrašą palyginimui, o jau atrinktą atsakymą. Dirbtinis intelektas pats viską palygina ir pateikia žmogui jau „sukramtytą“ informaciją. Čia ir yra pagrindinis pranašumas – žmonės nenori gaišti laiko ieškodami, jie nori gauti aiškų atsakymą, o dirbtinis intelektas tai padaro už juos.
– Per kiek laiko įmanoma atsidurti dirbtinio intelekto rekomenduojamų įmonių sąraše?
– Iš mano patirties labai priklauso nuo to, kokia yra įmonės situacija: ar ji anksčiau vykdė SEO veiksmus, ar yra žinoma, kiek laiko veikia rinkoje. Tačiau, jeigu kalbėtume konkrečiai apie laiką, dažniausiai tai užtrunka nuo trijų savaičių iki dviejų ar trijų mėnesių. Būtent tada jau matomi realūs rezultatai. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pats procesas vyksta etapais. Pirmasis etapas – kai įmonė apskritai nėra rekomenduojama. Antrasis – kai ji pradedama rekomenduoti retkarčiais, tačiau dar ne visada. Trečiasis – stabilus etapas, kai įmonė rekomenduojama beveik visą laiką.
– Rinkodaros specialistai yra įpratę daug ką nusipirkti – reklamas, parodymus. Žinome, kad galima net nusipirkti netikrų sekėjų ar lankytojų. O kaip yra su „ChatGPT“? Ar įmanoma ten nusipirkti geresnę poziciją?
– Deja, šiuo metu nusipirkti pozicijų nei „ChatGPT“, nei kituose dirbtinio intelekto įrankiuose Lietuvoje negalima. Kiek esu girdėjęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose jau galima pirkti reklamą, tačiau ji labai aiškiai pažymima – tai nėra atsakymas, o remiamas skelbimas arba remiamas turinys. Todėl šiuo atveju nusipirkti pozicijos nepavyks – viską reikia pasiekti organiškai ir natūraliai.
– Bet gal tai ir gerai, nes tada žinai, kad tai tikras įmonės įdirbis – ji dirbo tam, kad užsitarnautų reputaciją ir klientų pasitikėjimą.
– Taip, visiškai teisingai. Tai suteikia daugiau patikimumo. Žmogus, ieškantis atsakymų, labiau pasitiki tokiais rezultatais. Iš esmės tai rodo ir statistika – žmonės labiau pasitiki dirbtinio intelekto, taip pat ir „ChatGPT“, atsakymais negu „Google“, nes „Google“ rezultatus reikia pačiam lyginti, o „ChatGPT“ juos jau būna palyginęs ir pateikia, jo vertinimu, geriausią variantą.
Naujausi komentarai