Sumažėjo atkaklumas
Naujausi tyrimai rodo, kad nekritiškas pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) įrankiais siejamas su prastesne žmogaus atmintimi, sprendimų priėmimo kokybe ir kritiniu mąstymu, rašo „South China Morning Post“.
Tai, ką specialistai vadina „kognityviniu iškrovimu“, pamažu virsta „kognityviniu kapituliavimu“ – būsena, kai žmogaus smegenys nustoja stengtis, nes žino, kad atsakymas slypi vos už vienos užklausos.
Bendrame JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrime dalyvavo 1 tūkst. 222 respondentai.
Dalyviai, naudoję DI įrankius aritmetikos užduotims spręsti ir tekstui suvokti, trumpalaikėje perspektyvoje rodė puikius rezultatus.
Tačiau eksperimento tęsinys parodė: ilgainiui jų gebėjimas spręsti užduotis savarankiškai suprastėjo, o svarbiausia – ženkliai sumažėjo jų atkaklumas ir noras bandyti patiems, kai DI įrankiai tapo neprieinami.
Saldus vaisius smegenims
„Šios išvados ypač kelia susirūpinimą, nes atkaklumas yra įgūdžių įgijimo pagrindas ir vienas stipriausių ilgalaikio mokymosi rodiklių“, – teigė tyrimo autoriai.
Karnegio Melono universiteto doktorantė Grace Liu pabrėžė, kad DI gebėjimas žaibiškai pateikti atsakymus atima iš vartotojų galimybę mokytis.
Pasak jos, DI skiriasi nuo visų ankstesnių technologinių įrankių tuo, kad jis nėra skirtas vienai konkrečiai sričiai. Tai universalus instrumentas, galintis pakeisti bet kokią intelektinę, loginę ar pažintinę veiklą.
Kodėl mes taip lengvai pasiduodame DI vilionėms? Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrėjas Johannas Chevalère aiškina, kad žmogaus smegenys yra evoliuciškai užprogramuotos taupyti energiją.
„Kasdieniame gyvenime mes dažnai naudojame strategijas, kurios leidžia greičiau pasiekti esmę, nebūtinai skiriant laiko giliam informacijos apdorojimui, nes tai reikalauja didelių kognityvinių sąnaudų“, – sako J. Chevalère.
DI gebėjimas žaibiškai pateikti atsakymus atima iš vartotojų galimybę mokytis.
Lygina su skaičiuotuvais
Jei tam tikra veikla nebėra atliekama, smegenys, veikiančios energijos taupymo režimu, tiesiog nustoja palaikyti nenaudojamas neuronų jungtis.
Tai reiškia, kad jei mes nustojame analizuoti, lyginti ir vertinti informaciją patys, mūsų biologinis „procesorius“ pamažu silpsta.
2025 m. Masačusetso technologijos instituto atliktas tyrimas, greitai išplitęs mokslo bendruomenėje, atskleidė, kad studentai, naudojantys DI rašiniams rašyti, demonstravo gerokai silpnesnius kritinio mąstymo gebėjimus nei tie, kurie dirbo tradiciniais metodais.
Dažnai DI šalininkai šią technologiją lygina su elektroniniais skaičiuotuvais, kurie kadaise taip pat kėlė diskusijų švietimo sistemoje.
Tačiau mokslininkai pabrėžia esminį skirtumą: skaičiuotuvas padėdavo išspręsti lygtį, tačiau metodas, loginė seka ir supratimas, ką tie skaičiai reiškia, likdavo žmogaus rankose.
Generatyvinis DI gali perimti didelę mąstymo proceso dalį – nuo problemos formulavimo iki galutinės išvados pateikimo.
Iššūkis – pusiausvyra
Technologijų milžinai jau taip pat reaguoja į augančią kritiką.
„ChatGPT“ studijų režimas ar „Gemini“ orientuotas mokymasis ne tiesiog pateikia atsakymą, bet siūlo užuominas ir užduoda klausimus, skatindami vartotojus mąstyti pačius, o „Copilot“ modeliuose įdiegti įspėjimai apie galimas klaidas ir raginimai tikrinti informaciją.
Kol kas mokslininkai pripažįsta, kad trūksta didelio masto ilgalaikių tyrimų, kurie leistų galutinai įvertinti DI poveikį dešimtmečių perspektyvoje.
Tačiau pirmieji signalai aiškūs: technologinė revoliucija reikalauja naujos formos intelektinės higienos.
„Mes prisitaikysime prie šios technologinės revoliucijos lygiai taip pat, kaip prisitaikėme prie ankstesnių“, – optimizmo nepraranda J. Chevalère.
Pagrindinis iššūkis – pusiausvyra. DI gali būti puikus įrankis, tačiau jei žmogus leis jam mąstyti už save, rizikuoja prarasti kūrybiškumą, intuiciją ir gebėjimą suprasti sudėtingus kontekstus.
Naujausi komentarai