Mokslinėje fantastikoje jau dešimtmečius aprašomos įvairios dirbtinio intelekto keliamos grėsmės. Ir nors iš pradžių jos atrodė nerealistiškos, daugelis jų šiandien pavojingai priartėjo prie realybės. Apie tai praneša „Zero Hedge“.
Mokslinėje fantastikoje aprašytos dirbtinio intelekto grėsmės tampa realybe
Sparčiai augančios dirbtinio intelekto galimybės vis labiau artina žmoniją prie taško, kai mokslinė fantastika tampa realybe. Įprastos antivirusinės programos, saugumo taisyklės ir technologijų įmonių pažadai gali būti nepakankami. Norint apsaugoti žmoniją nuo galimų grėsmių, gali prireikti radikalesnių sprendimų.
Ekspertų teigimu, riziką galėtų sumažinti apsaugos mechanizmų diegimas ne tik programinėje įrangoje, bet ir pačiuose kompiuterių lustuose. Taip pat siūloma kurti griežtesnius teisės aktus, kurie reglamentuotų dirbtinio intelekto naudojimą visame pasaulyje.
Knygos ir filmai jau dešimtmečius perspėja žmoniją apie dirbtinio intelekto ir informacinių technologijų plėtros keliamus pavojus. Pakanka prisiminti „Terminatorių“ ar kitus panašius kūrinius. Seriale „Žvaigždžių kelias“ superkompiuteris M5 nusprendė vadovautis „grynąja logika“ ir per pratybas sunaikino žmones.
Tuomet dr. Leonardas McCoy ištarė žodžius: „Užuojauta – tai vienintelis dalykas, kurio niekada neturėjo jokia mašina. Tai gali būti vienintelis dalykas, kuris padeda žmonėms išlikti priekyje.“
Panašūs siužetai buvo vaizduojami filmuose „Terminatorius“, „Galaktikos kovos“ ir kituose kūriniuose. Juose žmonės dažnai tampa grėsme mašinoms dėl savo „biologinio netobulumo“. Tokios istorijos kelia klausimą, ar dirbtinis intelektas be aiškių ribų gali tapti pavojingas žmonijai.
Amerikiečių rašytojas Isaacas Asimovas kadaise suformulavo tris robotikos dėsnius:
- Robotas negali pakenkti žmogui ar žmonijai, taip pat savo neveikimu leisti, kad žmogui ar žmonijai būtų padaryta žala.
- Robotas privalo paklusti žmonių duotiems įsakymams, išskyrus atvejus, kai tokie įsakymai prieštarauja Pirmajam dėsniui.
- Robotas privalo saugoti savo egzistenciją, jei tik tokia apsauga neprieštarauja Pirmajam ar Antrajam dėsniui.
Vėliau vienoje iš savo knygų I. Asimovas pripažino, kad šių dėsnių gali nepakakti žmonėms apsaugoti.
Koks pavojus?
Dirbtinio intelekto pavojus slypi tame, kad šiandien dauguma sistemų remiasi programine įranga ir šifravimu. Tačiau bet kokią programinę įrangą teoriškai galima perrašyti, nulaužti ar apeiti. Kartais įvyksta didelio masto kibernetinės atakos, dėl kurių internete nuteka milžiniški duomenų kiekiai.
Šiandien nė viena įmonė negali garantuoti 100 proc. duomenų saugumo.
Jeigu programinę įrangą galima nulaužti, vienas iš galimų patikimos apsaugos būdų būtų saugumo taisyklių įrašymas tiesiai į kompiuterių mikroschemas. Tokios taisyklės galėtų būti integruotos į lustų struktūrą naudojant lazerines technologijas.
Tokia apsauga nebūtų paveikiama programinės įrangos atnaujinimų ar virusų. Kompiuteris fiziškai negalėtų pažeisti nustatytų taisyklių. Ekspertų teigimu, ateityje tokie lustai galėtų būti diegiami kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose.
Šiandien, vykstant karui Ukrainoje, tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusės siekia išmokyti dronus skristi autonomiškai, pasitelkdamos dirbtinį intelektą. Taip pat kuriamos sistemos, kurios leistų dronams savarankiškai atakuoti taikinius be tiesioginio žmogaus įsikišimo.
Būtent todėl kai kurie ekspertai jau ragina peržiūrėti tarptautinius susitarimus ir apriboti galimybę dirbtiniam intelektui savarankiškai priimti sprendimus dėl gyvybės atėmimo.
Dirbtinis intelektas: naujausios žinios
Primename, kad didelio masto „ActivTrak“ tyrimas, apėmęs 443 mln. darbo valandų ir 164 tūkst. darbuotojų, paneigė mitą, jog dirbtinis intelektas mažina darbo krūvį. Vietoje to DI integracija iš esmės pakeitė darbo dienos struktūrą.
Tyrimo duomenimis, komunikacijai skiriamas laikas išaugo daugiau nei du kartus, o verslo sistemų naudojimas padidėjo 94 proc.
Tuo pačiu metu darbuotojų gilaus susikaupimo lygis sumažėjo 9 proc., nes jie nuolat blaškosi tarp užklausų formavimo ir sugeneruoto turinio tikrinimo. Dėl to DI naudotojai vidutiniškai dirba aštuoniomis minutėmis ilgiau nei jų kolegos.
Nepaisant šių tendencijų, skaitmeninimas sparčiai tęsiasi, o šiandien apie 80 proc. darbuotojų aktyviai naudoja dirbtinį intelektą kasdienėms užduotims atlikti.
(be temos)
(be temos)