Apie šiuolaikinį verslą su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo buvęs „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas, dabar – verslo konsultantas Algimantas Markauskas.
– Daugelis jus prisimena kaip ilgametį „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovą. Kokia veikla užsiimate šiuo metu?
– Esu keletos valdybų narys, bet praeitais metais kartu su partneriu, kuris yra mano sūnus, pradėjome konsultacinę veiklą. Valdybos darbo stilius yra labiau susijęs su klausimais ir patarimais. Konsultanto rolė yra giliau lysti į procesus, netgi vesti už rankos ir padėti padaryti konkrečius dalykus.
– Kas ryškėja pažvelgus giliau? Kokios yra mūsų verslo silpnosios vietos?
– Brandos stoka. Standartizuotas procesas be jokio tobulinimo yra vidutiniškai 30 proc. efektyvesnis. Jei sutariame, kaip veiksime ir pradedame tai daryti bei stebime procesą, jis būna efektyvesnis, palyginus su tuo, kuris yra daromas bet kaip. Deja, daugybė įmonių dirba bet kaip, net nesvarstydamos, kad yra kitas kelias. Dėl to yra didžiulis trūkumas talentų, galinčių ateiti, susiorganizuoti ir padaryti.
– Kokiuose procesuose trūksta standartizacijos?
– Nemažai įmonių išvis neturi produkto vadybos. Mums tai yra tarsi kažkas naujo, nors akivaizdu, kad produktas turi turėti šeimininką. Įmonei reikia žmogaus, kuris pažįsta rinką, konkurentus, produktą, jo kokybinius aspektus bei kliento poreikius. Svarbu žinoti, kokia kryptimi bus judama bei kokių žinių ir investicijų reikės ateityje. Kai pradedame užduoti klausimus, kas užsiima rinka, direktorius atsako, kad pats yra už viską atsakingas. Tada suprantame, kad nėra savininko, nėra holistinio matymo, kaip atskiras produktas turi būti palaikomas ir aptarnaujamas. Tuomet automatiškai trūksta planavimo ir sisteminio veikimo.
– Verslas išgyvena tranzitinį, laukimo laikotarpį. Visi pamaldžiai susikaupę stebi, kuo baigsis dirbtinio intelekto revoliucija. Kaip jūs matote šią perspektyvą?
– Žiūriu į DI kaip į naujovę, apie kurią automatiškai vyksta daugybė diskusijų. Kalbama apie tam tikrų profesijų mirtį, bet daugeliu atvejų tai yra per anksti.
– Tai manote, kad DI nieko nepakeis?
– DI pakeis pasaulį taip, kaip jį pakeitė skaičiuotuvo ar interneto atsiradimas. Vertinu tai labiau kaip įrankį nei kaip visų mūsų bėdų sprendimą. Skaitmenizacijos klausimas versle yra svarstomas du dešimtmečius. Iš pradžių buvo samprotavimų, kad įdiegus gerą skaitmeninę sistemą, visi atsakymai bus gaunami vieno mygtuko paspaudimu. Deja, taip nenutiko. Visų pirma reikia sumaitinti gerus, teisingus ir kokybiškus duomenis. Antra, pastatyti sistemą yra nepigu. Svarbiausia yra tai, ką darome su duomenimis. Jei nedarome nieko, nes neturime proceso, viskas lieka taip, kaip buvo.
– Ar įmonėms DI gali padėti kelti produktyvumą?
– Vienareikšmiškai taip. Suvokimas kur esame ir kokybiška rinkos analizė gali suteikti žymiai daugiau galimybių. Galime priimti kokybiškesnius sprendimus, jei mokame užduoti gerus klausimus ir gauname gerus atsakymus. Bet su tuo atsakymu reikės kažką daryti. Strategijos įgyvendinimo proceso klausimas yra pats opiausias ir problematiškiausias. Daug labai gerų strategijų sugriūva, nes įgyvendinimo procesas yra šlubas.
Daug labai gerų strategijų sugriūva, nes įgyvendinimo procesas yra šlubas.
– Kaip įmonės šiandien yra įvaldžiusios DI?
– Sunku spręsti, nes nekonsultuoju, kaip diegti DI įrankius. Mes su partneriu mokomės jais naudotis, o tada, naudodamiesi sugeneruotomis žiniomis, bandome padėti konkrečiai įmonei jos situacijoje.
– O kam naudojate DI?
– Strategijos formavimui. Dabar yra galimybė ne tik pamoderuoti diskusiją tarp vidinių įmonės žmonių, bet ir su pakankamai nedideliais pajėgumais DI pagalba pasidaryti konkrečios įmonės rinkos analizę bei pamatyti jos vaizdą iš išorės. Galima ateiti į įmonę su žiniomis apie rinką, produktą ir kliento požiūrį į tai. O tada galima ant viršaus užkloti vidines žinias, kad pasimatytų baltos dėmės. Tai yra kitokia išorinės pagalbos kokybė ir kitokia diskusija.
– Kaip tai pakeis mūsų biurus?
– Manau, kad darbas biuruose suintensyvės. Kodėl jis turėtų sulėtėti? Kai girdžiu, kad DI viską palengvins ir dirbsime mažiau, į galvą ateina sąmokslo teorija, kad taip kalbantys žmonės ir šiandien nepersidirba. Kuo daugiau galimybių atsiranda, tuo konkurencija yra didesnė, o konkuravimas yra visada yra susijęs su greičiu. DI įgalins judėti greičiau dėl analizių ir pasiūlytų sprendimų, kuriuos įgyvendinti reikės patiems. Laimės tie, kurie sugebės tai padaryti greitai.
Bus mažiau to paprasto darbo, didelio kiekio informacijos rūšiavimo. Tai kokybiškai padarys DI. Bet reikės sėdėti ir skaityti įžvalgas, galvoti, ką su jomis daryti. Sprendimų priėmimas yra sunkioji dalis.
– Ar šiandien įmonės tikrai nori būti geresnės, nei buvo vakar?
– Galbūt to nori visos, bet dalis jų nedaro nieko, nes tai yra investicija. Sprendimų priėmimų ir vidinių transformacijų darymas yra tik viena pusė, kuri nėra lengva, bet nemažai įmonių imasi to. Antra dalis yra transformaciją paversti įpročiu – laikytis pažadų ir įsipareigojimų bent 60 dienų. Daug kam tai nesigauna.
– Kokį vieną dalyką šiandien reikėtų pakeisti mūsų versle?
– Labiausiai norėčiau skandinaviško požiūrio į tvarką, įsipareigojimų, pažadų vykdymą ir supratimą, kad tvarka yra pozityvus, o ne negatyvus dalykas. Deja, mes turime sovietinį palikimą. Mums buvo primesta svetima ir ydinga tvarka, kurios sunku atsikratyti.
– Kokia yra skandinaviška kultūra?
– Skandinavai, šveicarai ir vokiečiai vis tiek supranta, kad tvarka yra geriau nei darbas, padarytas kažkaip. Laikytis tam tikrų taisyklių apsimoka. Sistemos tobulinimas yra vienas kelias, o kitas kelias yra bandyti kažką sugalvoti tada, kai užstringame, vietoje to, kad į vykstančius procesus žiūrėtume sistemiškai.
– Kaip motyvuoti darbuotojus?
– Aš išvis netikiu motyvacija. Neįmanoma nemotyvuoto žmogaus paversti geru darbuotoju. Galima tik paimti motyvuotus žmones ir pasistengti jų nedemotyvuoti. Vadovas turi galvoti, kaip tai padaryti. Netiesa, kad žmogus yra nemotyvuotas visur. Didelė dalis žmonių vienose srityse yra motyvuoti, o kitose ne.
– O kaip juos atsirinkti?
– Tam padeda pokalbiai, klausimai, kuo nori būti, ar turi tam planą ir kaip galėtum jį pasiekti.
– Žmogus turi turėti planą galvoje?
– Tai mūsų nacionalinė bėda. Mes esame svajotojų tauta. Daugelis pasaulio šalių turi lūkesčius. O kuo skiriasi svajonė nuo lūkesčio? Iš esmės niekuo, išskyrus tai, kad prie svajonės yra pridėtas planas. Dažnai šia tema kalbėdavau su darbuotojais ir jų akyse matydavau, kad jie tai supranta. Prie svajonės pridėtas planelis jau yra žingsnis į priekį, sisteminio mąstymo užuomazga. DI gali pasiūlyti svajonės įgyvendinimo planą. Mano nuomone, tai yra DI jėga, kuria galima pasinaudoti, nes pasiūlymai ir įžvalgos yra labai geros kokybės. Žinoma, pradinės versijos kėlė daug juoko, bet dabartiniai modeliai daro tai labai gerai.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)