Mokslininkai pažymėjo, kad nėra įtikinamų įrodymų, jog draugiškas tonas padeda pokalbių robotui atlikti užduotis tiksliau. Kai kurie tyrimai parodė nedidelį rezultatų pagerėjimą, tačiau kiti nenustatė jokio skirtumo.
Tačiau lemiamą reikšmę turi ne kreipimosi forma, o užklausos aiškumas. DI ekspertai pabrėžė, kad vartotojai gauna žymiai geresnius atsakymus, jei išsamiai aprašo užduotį, nurodo norimą teksto stilių, jo ilgį ir naudojimo tikslą.
Be to, specialistai patarė pateikti pavyzdžių, paprašyti „ChatGPT“ pasiūlyti kelis atsakymo variantus arba leisti jam prieš atliekant užduotį užduoti patikslinančius klausimus.
Kodėl žmonės vis dar mandagiai bendrauja su DI?
Nepaisant to, kad mandagumas neturi įtakos atsakymų kokybei, milijonai žmonių ir toliau kalbasi su pokalbių robotais taip, lyg jie būtų tikri žmonės.
Taip yra todėl, kad šiuolaikinis DI naudoja natūralią kalbą, gali juokauti, užduoti klausimus ir palaikyti dialogą. Dėl to naudotojams lengvai susidaro įspūdis, kad jie bendrauja su tikru pašnekovu.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad pokalbių robotai neturi emocijų, sąmonės ar savo nuomonės. Jie generuoja atsakymus remdamiesi statistiniais dėsningumais, o ne situacijos supratimu ar gebėjimu užjausti.
Kodėl „prašau“ ir „ačiū“ vis tiek turi reikšmės?
Ekspertai mano, kad mandagus bendravimas su DI gali būti naudingas, bet ne pačiam pokalbių robotui.
Pasak jų, bendravimo būdas pamažu tampa įpročiu. Jei žmogus reguliariai vartoja grubų ar arogantišką toną, net kalbėdamas su mašina, tai gali turėti įtakos jo sąveikai su kitais žmonėmis.
Štai kodėl žodžiai „prašau“ ir „ačiū“ yra svarbūs visų pirma vartotojams, nes jie padeda palaikyti kasdienio bendravimo kultūrą.
Tuo pačiu metu tyrėjai priminė, kad, nepaisant sparčios technologijų plėtros, dirbtinį intelektą reikėtų vertinti kaip mokymosi, darbo ar idėjų generavimo įrankį, o ne kaip draugą ar patarėją priimant svarbius gyvenimo sprendimus.
Naujausi komentarai