Pokyčių jau netrukus gali sulaukti ir Lietuvoje gyvenantys keturkojai. Aplinkos ministerija (AM) ruošia Gyvūnų gerovės įstatymo projektą, kuris jau šį rudenį, žadama, bus pateiktas Seimo ir visuomenės verdiktui.
Kada taps vieša?
Nors svarbus gyvūnų gerovės įstatymas dar ruošiamas, AM primena, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų varžoma jų judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Už šių reikalavimų nesilaikymą asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Tai, kad šunys laikomi nuolat pririšti, kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms. Ilgą laiką pririštas gyvūnas negali laisvai judėti, elgtis natūraliai, patogiai atsigulti ar ilsėtis, todėl tokia praktika laikoma nesuderinama su gyvūnų gerovės principais.
Šiuo metu įstatyme nėra aiškiai suformuluoto tiesioginio draudimo rišti šunis, tad AM rengiamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte planuojama tikslinti ir stiprinti nuostatas, susijusias su šunų laikymu ir rišimu“, – pažymi AM.
Tiesa, jos specialistai atkreipia dėmesį, kad konkretūs nuostatų pakeitimai bus formuojami teisėkūros proceso metu, dabar įstatymas rengiamas ir derinamas ministerijoje.
Vėliau įstatymo projektas bus paskelbtas Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje. Su juo susipažinti, teikti pastabų ir pasiūlymų galės visi suinteresuoti asmenys.
Oficialios procedūros neturėtų trukti labai ilgai. Įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti artimiausioje rudens sesijoje – rugsėjį arba spalį.
Voljerai ir jų dydžiai
Pasiteiravome AM, ar įstatymo projekte numatomas visiškas draudimas rišti šunis prie būdos, ar vis dėlto bus leidžiama tam tikrų išimčių. Jei išimtys bus taikomos, kokios konkrečiai? Kokie reikalavimai bus numatyti dėl voljerų?
Pasak AM atstovų, projekte planuojama numatyti konkrečius atvejus, kai augintinius būtų galima trumpam pririšti, pvz., atliekant jų apžiūrą ar teikiant veterinarinę pagalbą, taip pat siekiant išvengti nepageidaujamo gyvūnų kontakto su asmenimis, kuriems būtina patekti į jų laikymo vietą.
Reikalavimai dėl šunų voljerų įstatymu nebus apibrėžti. Tačiau, ministerijos teigimu, jie galėtų būti įtvirtinti gyvūnų laikymo taisyklėse.
„Kol kas negalime pateikti konkretaus atsakymo apie minimalius voljerų dydžius, bet turi būti laikomasi principo, kad privaloma atsižvelgti į konkretaus gyvūno dydį ir jo fiziologinius ir etologinius poreikius.
Be to, būtina ugdyti supratimą, kad augintiniui būtinas reguliarus kontaktas su savo šeimininku ir reguliari mankšta, todėl net išsamus voljero dydžio ir sąlygų jame aprašymas nebus pakankamas, jeigu nepasikeis supratimas apie gyvūnų gerovę“, – patikina AM specialistai.
Įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti artimiausioje rudens sesijoje – rugsėjį arba spalį.
Pereinamasis laikotarpis
Nemažai daliai žmonių svarbu sužinoti, per kiek laiko nuo įstatymo priėmimo gali tekti įgyvendinti naujus reikalavimus – pastatyti voljerą ar kitaip pagerinti keturkojų gyvenimo sąlygas.
AM atstovai ramina, kad įstatymas įsigaliotų ne iš karto, todėl gyvūnų savininkai turėtų laiko prisitaikyti ir pakeisti augintinių laikymo sąlygas. Vis dėlto ministerija primena, kad jau dabar įstatymas draudžia varžyti gyvūno judėjimo laisvę, sukelti jam nepatogumo jausmą, skausmą ar kančią.
„Kviestume galvoti ir apie tai, kad ilgas pereinamasis laikotarpis gali reikšti, jog netinkamai nusiteikusių šeimininkų gyvūnai gali būti toliau kankinami visus tuos mėnesius, kurie bus suteikti kaip prisitaikymui skirtas pereinamasis laikotarpis“, – pabrėžia ministerijos atstovai.
Jie priduria, kad prieš įstatymą visi yra lygūs, todėl vienodi minimalūs elgesio su gyvūnais standartai turėtų būti taikomi visose gyvenamosiose vietovėse.
Baudos ir jų dydžiai
AM primena, kad ir dabar už netinkamą elgesį su gyvūnais galima užsitraukti baudas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), savivaldybių administracijos, policijos pareigūnai pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 str. gali skirti baudas už augintinių laikymo taisyklių pažeidimus. Tam tikri atvejai, ypač kai gyvūno pririšimas susijęs ir su nepriežiūra, gali būti laikomi žiauriu elgesiu ar gyvūno kankinimu, už tai taikoma atsakomybė.
Šiuo metu ANK 346 str. 16, 17, 18, 19 dalyse numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų, pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 2,2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Pagal ANK 346 str. 20 dalį visais šiais žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais gyvūnai privalo būti konfiskuojami.
Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ir Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. Jame juodu ant balto rašoma, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Pasikartojantys pažeidimai
Ne mažiau svarbu žinoti, kad jau dabar įstatymai numato ne tik baudas, bet ir gyvūnų konfiskavimą bei draudimą laikyti tos pačios ar visų rūšių gyvūnus.
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą asmuo, baustas už ANK 346 str. 16–19 dalyse numatytus nusižengimus, tam tikrą laiką negali būti gyvūno laikytoju. Priklausomai nuo pažeidimo, jam dvejus arba ketverius metus draudžiama laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos buvo atlikti neteisėti veiksmai. Asmeniui, baustam pagal BK 310 str., visų rūšių gyvūnus draudžiama laikyti dešimt metų.
Pagal ANK 346 str. už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyto draudimo laikyti gyvūną pažeidimą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 300 iki 550 eurų.
Policija pagal kompetenciją taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.
Kas kontroliuos?
Ne mažiau aktualus klausimas – kas kontroliuos tai, ar žmonės atrišo šunis nuo būdų, ar ne? Ar bus stiprinami VMVT, kitų institucijų kontrolės pajėgumai?
AM specialistai aiškina, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą už augintinių laikymo savivaldybių gyvenamosiose teritorijose tvarkos įgyvendinimą ir kontrolę atsakinga yra savivaldybė.
VMVT atsakinga už gyvūnų veisėjų, globėjų ir viešbučiuose laikomų šunų laikymo priežiūrą ir kontrolę.
Policija pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.
„Šios institucijos jau dabar atlieka patikrinimus ir gali taikyti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Pagal ANK, baudas už gyvūnų augintinių laikymo pažeidimus gali skirti VMVT, savivaldybių administracijos, policijos pareigūnai“, – teigia AM.
Pasiteiravus, kaip AM vertina, kad lenkai padarė tai, dėl ko Lietuvoje nesusitariama dešimtmečius, specialistai plačiau nekomentuoja ir tepasako, kad sveikina šį žingsnį. Jie priduria, kad kaimynai demonstruoja ženklus, jog yra brandi visuomenė.
(be temos)
(be temos)