Teisininkė Raimonda Joskaudienė pabrėžia: ženklas „Gyvūnus maudyti draudžiama“ – ne dekoracija. Nepaisantiems šių įspėjimų gali grėsti ir nemažos baudos.
Gavo užklausą
R. Joskaudienė savo feisbuko profilyje pasakoja sulaukusi skaitytojos klausimo: prie ežero įrengti draudžiamieji ženklai, tačiau dalis žmonių viešame paplūdimyje vis tiek maudo šunis. Vienas gyvūnas ant liepto paliko kraujingų išskyrų. Skaitytoja klausia, ar verta pranešti policijai, jeigu pažeidėjai gali pasišalinti dar neatvykus pareigūnams?
Gavusi tokią užklausą, teisininkė pabrėžia, kad tai nėra klausimas, ar mes mylime gyvūnus. Anot jos, tai – teisės normų, higienos, saugumo ir pagarbos kitiems poilsiautojams klausimas.
Ką nustato teisės aktai?
„Lietuvos higienos normos HN 92:2018 16.16 punkte aiškiai nustatyta: į paplūdimius, išskyrus specialiai tam skirtus paplūdimius, draudžiama vesti gyvūnus. Vadinasi, oficialiame žmonėms skirtame paplūdimyje draudžiamas ne tik gyvūno maudymas – paprastai draudžiamas ir pats jo atsivedimas, jeigu nėra pažymėtos gyvūnams skirtos zonos.
Jeigu tai nėra oficialiai įteisintas paplūdimys, o tik žmonių lankoma maudymosi vieta, būtina vertinti konkrečios savivaldybės gyvūnų laikymo, teritorijų tvarkymo ir saugaus elgesio prie vandens taisykles. Todėl ženklas nėra vien „prašymas būti supratingiems“ – jis paprastai informuoja apie konkrečioje teritorijoje galiojantį draudimą“, – akcentuoja R. Joskaudienė.
Kokia bauda grėstų?
Draudžiama vestis gyvūnus, tačiau jie vis tiek atsiduria paplūdimyje, tad ar tokių augintinių šeimininkams gali grėsti bauda?
Teisininkė aiškina, kad pažeidimas gali būti vertinamas kaip gyvūnų laikymo taisyklių nesilaikymas.
„Jeigu veika kvalifikuojama pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį, numatyta 30–120 eurų bauda. Už pakartotinį pažeidimą gali būti skiriama 120–230 eurų bauda.
Jeigu dėl pažeidimo sukeliama reali grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui arba padaroma žala, taikomos kitos šio straipsnio dalys. Tikslią teisinę kvalifikaciją kiekvienu atveju nustato pažeidimą tirianti institucija“, – patikina R. Joskaudienė.
Tai nėra klausimas, ar mes mylime gyvūnus. Tai yra teisės normų, higienos, saugumo ir pagarbos kitiems poilsiautojams klausimas.
Kam ir kaip pranešti?
Pasak teisininkės, pastebėjus neleistiną elgesį, pirmiausia verta informuoti paplūdimio administratorių, gelbėtoją arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Tiek policijos, tiek savivaldybių administracijų pareigūnai yra kompetentingi tirti Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai būtina skubi pagalba – gyvūnas agresyvus, jo šeimininkas konfliktuoja, kyla tiesioginis pavojus vaikams ar kitiems žmonėms, asmuo nevykdo teisėtų reikalavimų ir situacija aštrėja.
„Jeigu tiesioginio pavojaus nėra, pažeidimą tikslingiau užfiksuoti ir pateikti savivaldybei arba per e.policijos sistemą. Policija taip pat rekomenduoja 112 skambinti tik skubios pagalbos atvejais, o neskubius pranešimus teikti elektroniniu būdu“, – pataria R. Joskaudienė.
Ką verta užfiksuoti?
Nereikia ginčytis ar rizikuoti savo saugumu. Pakanka užfiksuoti:
1. draudžiamąjį ženklą ir jo vietą;
2. datą, laiką ir tikslų paplūdimio adresą;
3. patį pažeidimą – gyvūno buvimą ar maudymą draudžiamoje teritorijoje;
4. aplinkybes, leidžiančias institucijai identifikuoti atsakingą asmenį.
„Nuotraukas ir vaizdo medžiagą reikėtų perduoti atsakingai institucijai, o ne viešai skelbti socialiniuose tinkluose atpažįstamų žmonių ar jų vaikų veidus. Taip išvengiama papildomų ginčų dėl privatumo, garbės ir orumo pažeidimo“, – dėsto teisininkė.
Jei priteršė
Teisininkė taip pat paaiškina, kaip poilsiautojui vertinti kraujingas išskyras, pastebėtas ant liepto po šuns maudynių.
„Vien iš tokio vaizdo negalima nustatyti, ar gyvūnas rujoja, ar yra sužeistas, ar turi sveikatos sutrikimų. Todėl nereikėtų viešai teigti, kad gyvūnas serga ar platina užkrečiamąją ligą, jeigu tam nėra veterinarinių duomenų.
Tačiau kraujingomis išskyromis užterštą bendro naudojimo lieptą būtina parodyti paplūdimio administratoriui, kad vieta būtų nedelsiant nuvalyta.
Jeigu matyti, kad gyvūnas sužeistas, kenčia arba jam nesuteikiama būtina pagalba, tai jau atskiras gyvūno gerovės klausimas, apie kurį pranešama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba policijai“, – kaip elgtis aiškina R. Joskaudienė.
Pranešimas – ne skundimas
Dažnai kyla baimė, kad pranešus gali likti kvailio vietoje, nes niekas nesiims spręsti pranešimo, o ir išaiškinti galimus pažeidėjus ne taip jau paprasta.
Tačiau teisininkė žmones skatina būti pilietiškus.
„Faktais pagrįstas, ramus ir proporcingas pranešimas apie galimą pažeidimą nėra bereikalingas skundimas. Net jeigu pažeidėjas pasišalina, tinkamai užfiksuotos aplinkybės gali būti perduotos kompetentingai institucijai įvertinti.
Taisyklės viešajame paplūdimyje galioja visiems – ir šeimoms su vaikais, ir gyvūnų augintojams. Meilė savo augintiniui nesuteikia teisės nepaisyti kitų žmonių teisės į švarią, saugią ir higienišką poilsio aplinką“, – reziumuoja teisininkė R. Joskaudienė.
(be temos)
(be temos)