Dešimties metrų ilgio – tokio dydžio gali užaugti tinklinis pitonas. Būtent šiai rūšiai priklauso ilgiausios planetos gyvatės rekordas. Be to, ji patenka į sunkiausių pasaulio gyvačių trejetuką, pranešė leidinys „Discover Wildlife“.
Šiuos roplius gamtoje galima sutikti Pietų ir Pietryčių Azijoje. Jie prisitaikė prie įvairių sąlygų: gyvena atogrąžų miškuose ir pievose, aptinkami tankioje augmenijoje, o kartais prasiskverbia net į kanalizaciją.
Didžiausias iš žinomų individų buvo užfiksuotas daugiau nei prieš šimtmetį. 1912 metais buvo rastas maždaug 10 metrų ilgio tinklinis pitonas. Gerokai mažesnė buvo nelaisvėje gyvenusių gyvačių rekordininkė: Jungtinėse Valstijose laikoma patelė užaugo iki 7,67 metro.
Tinkliniam pitonui medžiojant nuodai nereikalingi. Jis priklauso smaugiančių gyvačių grupei, kurios grobį nužudo savo kūno jėga.
Užuot ilgai vaikęsis grobį, pitonas paprastai slepiasi ir laukia tinkamo momento pulti. Atsidūrusi šalia aukos, gyvatė apvynioja ją savo kūnu ir suspaudžia. Po to grobį praryja visą.
Mažesniems pitonams pakanka graužikų ir šikšnosparnių, tačiau gyvatei augant keičiasi ir galimas grobis. Stambūs šios rūšies atstovai gali medžioti primatus, civetas, kiaules ir elnius. Tokio plėšrūno pasirodymas netoli žmogaus gyvenamosios vietos kelia pavojų ir naminiams gyvūnams – ypač katėms, šunims ir naminiams paukščiams.
Žinomi žmonių žūties atvejai
Nepaisant įspūdingo tinklinių pitonų dydžio, jų išpuoliai prieš žmones išlieka reti. Tačiau šių gyvačių gebėjimą nužudyti ir praryti suaugusį žmogų patvirtina žinomi mirtini atvejai.
2022 metų spalio pabaigoje Indonezijoje dingo 54 metų Džahra, dirbusi kaučiuko plantacijoje. Moteriai negrįžus, prasidėjo paieškos. Iš pradžių buvo rasti jos daiktai, o vėliau paieškos dalyviai aptiko maždaug septynių metrų ilgio pitoną. Didelis jo kūno išsipūtimas sukėlė įtarimų.
Gyvatę nužudžius ir perpjovus, jos viduje buvo rastas Džahros kūnas. Buvo manoma, kad moterį prarijo būtent tinklinis pitonas: toje vietovėje nėra kitų atitinkamo dydžio gyvačių, kurios būtų galėjusios tai padaryti.
Kaip aiškino gyvačių apsaugos specialistas Nathanas Rusli, puolimo metu pitonas gali vis stipriau spausti sugriebtą grobį. O jo žandikaulių sandara leidžia praryti grobį, kurio matmenys gerokai viršija pačios gyvatės galvos dydį.
„Tai smauglinės gyvatės, todėl jos apsivynioja aplink jus savo kūnais. Jų glėbiai mirtini. Įkvepiate, ir jūsų kūnas susispaudžia, jos sustiprina gniaužtus, ir jūs nebegalite iškvėpti“, – pridūrė Rusli.
Vis dėlto toli gražu ne kiekvienas šios rūšies atstovas tampa kelių metrų ilgio milžinu. Salose prie Australijos šiaurės vakarų pakrantės gyvena nykštukinės tinklinių pitonų formos. Taip pat nelaisvėje išvestos supernykštukinės gyvatės – jų ilgis paprastai neviršija maždaug 1,82–2,4 metro.
Naujausi komentarai