„Journal of Raptor Research“ paskelbtame tyrime aprašomas karūnuotųjų erelių poros atvejis Zimbali dvare, esančiame į šiaurės rytus nuo Durbano. 2025 m. tyrėjai atrado, kad paukščiai peri vieną savo kiaušinį kartu su dviem egiptinės žąsies (Alopochen aegyptiaca) kiaušiniais.
Įdomu tai, kad ereliai nesistengė atsikratyti žąsų kiaušinių. Mokslininkai mano, kad tai pirmasis patvirtintas mišrios skirtingų rūšių dėties atvejis, susijęs su karūnuotuoju ereliu.
Egiptinė žąsis, paplitusi didžiojoje Užsachario Afrikos dalyje, lizdų nesuka pati. Vietoj to ji naudojasi medžių drevėmis arba deda kiaušinius po krūmais ar tankiame pomiškyje. Šie paukščiai taip pat užima kitų rūšių paliktus lizdus arba taiko vadinamąją lizdų užgrobimo taktiką – jėga perima lizdus, kuriais jau naudojasi kiti paukščiai.
Egiptinių žąsų populiarumas kaip dekoratyvinių paukščių lėmė tai, kad sulaukėjusios ir introdukuotos jų populiacijos išplito kai kuriose Artimųjų Rytų ir Vakarų Europos dalyse. Ten jos gali užgrobti vidutinio dydžio plėšriųjų paukščių, tokių kaip paprastasis suopis (Buteo buteo) ir vištvanagis (Astur gentilis), lizdus.
Karūnuotasis erelis yra didelis, masyvus plėšrusis paukštis su ilga uodega ir santykinai trumpais sparnais, idealiai prisitaikęs gyventi miškuose. Jis turi ilgas kojas ir galingus nagus, kuriais medžioja daugiausia žinduolius, iki beždžionių ir antilopių dydžio.
Mokslininkai vykdė tiesioginę transliaciją iš lizdo.
Pastaraisiais metais ši rūšis prisitaikė gyventi priemiesčiuose, naudodamasi išlikusiais miškų masyvais, ypač Zimbali dvaro teritorijoje. Būtent ten erelius stebėjo projekto „Karūnuotasis erelis“ dalyviai ir tyrimo bendraautoriai Petra Sumasgutner, Brendanas Smithas ir Shane'as Sumasgutneris.
Vykdydami tyrimą, mokslininkai naudojo nuotolines kameras ir tiesiogiai transliavo vaizdą iš lizdų. 2012 metais viena žąsų pora viename iš lizdų nuolat trikdė erelius, kurie perėjo vienintelį kiaušinį. Nepaisant šio trukdymo, ereliams pavyko užauginti jauniklį. Jaunikliui išskridus, žąsys padėjo ten šešis jau savo kiaušinius ir juos perėjo.
2025 m. liepą karūnuotųjų erelių pora vėl tvarkė šį lizdą, nešė naują statybinę medžiagą ir poravosi. Kol ereliai buvo išvykę, egiptinė žąsis padėjo du kiaušinius lizde. Vėliau juos rado erelio patelė ir pradėjo perėti kartu su savo kiaušiniu.
Žąsys likdavo netoliese ir užimdavo lizdą tik tada, kai abu ereliai būdavo išskridę, tačiau greitai jį palikdavo jiems sugrįžus.
Kas nutiko išsiritus jaunikliams?
Rugpjūčio pabaigoje iš žąsų kiaušinių išsirito jaunikliai. Ereliai bandė pasiūlyti jiems maisto, tačiau žąsiukai atsisakė jį priimti.
Egiptinės žąsys priklauso viščiukiniams paukščiams, todėl jų jaunikliai paprastai palieka lizdą jau praėjus 24–48 valandoms po išsiritimo. Pirmasis žąsiukas nušoko nuo 30 metrų platformos po dviejų dienų.
Tačiau antrasis žąsiukas pradėjo elgtis aktyviau, o erelio patelė nuolat pakišdavo jį po savimi – taip pat, kaip plėšrieji paukščiai prispaudžia prie savęs savo pačių jauniklius. Vienu metu žąsiukas užlipo erelio patelei ant nugaros, po to jos elgesys smarkiai pasikeitė: patelė jį užpuolė ir nužudė.
Pasak tyrėjų, šie įvykiai rodo nepaprastą karūnuotųjų erelių toleranciją kitų rūšių kiaušiniams ir net jaunikliams. Tuo pačiu metu jie kelia susirūpinimą dėl vietinių paukščių rūšių, ypač vidutinio dydžio plėšriųjų paukščių, regionuose, kuriuose egiptinės žąsys yra invazinės.
Naujausi komentarai