Minia užplūdo aikštę
Šeštadienį Kauno centras trumpam pakeitė įprastą savaitgalio ritmą ir spalvų paletę. Prie Soboro, Nepriklausomybės aikštėje, prieš vidudienį rinkosi „Kaunas Pride“ dalyviai. Minioje buvo galima pamatyti labai skirtingai atrodančių žmonių – nuo kasdieniškai apsirengusių iki tokių, kurie priminė nuo scenos nužengusius artistus. Vieni išsiskyrė ryškiu, kruopščiai atliktu makiažu, kiti – iššaukiančiomis, spalvingomis ar neįprastomis aprangomis. Tarp susirinkusiųjų mirgėjo vaivorykštės vėliavos, plakatai.
Išklausę instruktažo, kaip ir kur judėti, susirinkusieji plūstelėjo į Laisvės alėją. Pirmyn, E. Ožeškienės gatvės link, jie ėjo viena, atgal – grįžo kita puse. Renginiui buvo išduotas leidimas, vienu metu jame galėjo dalyvauti iki 5 tūkst. žmonių.
Šių metų „Kaunas Pride“ šūkis – „Buvom, esam, būsim“. Organizatoriai teigė, kad juo norima pabrėžti LGBTQIA+ žmonių buvimą ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose, regionuose.
Eidama Laisvės alėja minia nuolat priminė pagrindinį šių metų eitynių šūkį. Iš minios vis pasigirsdavo skanduotės „Buvom, esam, būsim“, jas lydėdavo plojimai ir solidarumo žodžiai. Dėmesį traukė ne tik skanduotės – virš galvų kilo vėliavos, o tarp jų – plakatai su įvairiomis žinutėmis. Nuo žaismingų iki provokuojančių: „Jei negaliu rast trans džiaugsmo, aš jį sukursiu“, „Bee gay“ ir t.t.
Kaunas – auga
Eitynėse dalyvavusi Adrija šią dieną vadino švente. Pasak jos, „Pride“ Kaunui nėra kažko praradimas – priešingai, tai rodo miesto pokytį.
„Šiandien Lietuvoje šventė, šventė Kaune. Kažkas sakė, kad su pirmu „Pride“ paradu Kaunas neteko nekaltybės, o aš manau – Kaunas auga“, – sakė ji.
Pasak Adrijos, svarbu ne tik pati eisena, bet ir tai, kad žmonės gali viešai būti savimi.
Rokui dalyvauti eitynėse buvo ne taip paprasta. Apie savo orientaciją jis, kaip pats sako, suprato neseniai, todėl viešumas kėlė nerimo.
„Buvo nedrąsu, nes apie orientaciją supratau neseniai. Mačiau pažįstamų, kurie kitoje barikados pusėje. Nežinojau jų reakcijos“, – pasakojo Rokas. Vis dėlto, noras būti savimi, anot jaunuolio, pasirodė stipresnis už baimę.
Eitynėse dalyvavo ir ilgamečiai partneriai Karolis Banys su Petru Gaidamavičium. Kaune jie gerai žinomi kaip architektūrinio paveldo puoselėtojai, „Art Deco“, Amsterdamo mokyklos muziejaus, Kaimelio dvaro ir kitų kultūros projektų kūrėjai.
Pora sakė, kad šįkart nusprendė nesivelti į politines renginio temas, o į eitynes žvelgė pirmiausia kaip į galimybę būti kartu ir parodyti, kad vienalytės šeimos egzistavo, egzistuoja ir egzistuos.
„Mes 15 metų kartu, esam homoseksualūs žmonės, tai mes, nepaisant to, ką organizatoriai iškėlė, nutarėm visas politines temas ignoruoti, prisijungti, eiti kartu, rodyti, kad vienalytės šeimos egzistavo ir egzistuos“, – sakė jie.
Kalbėdami apie šių metų eitynių dalyvių skaičių, Karolis ir Petras didelės problemos nematė. Jų manymu, prieš penkerius metus, kai pirmosios „Kaunas Pride“ eitynės buvo lydimos didesnės įtampos ir protestų, žmones labiau telkė pats draudimo ir pasipriešinimo faktas.
„Kodėl mažiau žmonių? Prieš penkis metus pirmas „Pride“ buvo draudžiamas, tai buvo to protesto daugiau, norėjosi susitelkti. Bet viskas tvarkoj. Kaunas nedidelis miestas, nėra milijono LGBT žmonių“, – sakė pora.
Eitynėse – ne tik šventė
Nors Laisvės alėjoje netrūko muzikos, spalvų ir šventinės nuotaikos, „Kaunas Pride“ organizatoriai į renginį žiūrėjo ir kaip į galimybę kelti konkrečius klausimus.
Šiemet išskirti trys pagrindiniai reikalavimai: mokslu grįsta ir istoriškai tiksli LGBTQIA+ reprezentacija Lietuvos švietimo sistemoje, teisinis LGBTQIA+ šeimų pripažinimas, apsauga ir įtrauki sveikatos priežiūra.
Organizatoriai taip pat kalbėjo apie lytiškumo ugdymą ir švietimo darbuotojų kompetencijas.
Penktadienį vykusioje „Kaunas Pride“ spaudos konferencijoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius kalbėjo apie švietimo sistemos darbuotojų kompetencijas. Organizacinės komandos atstovas Ivanas Trunovas akcentavo ir savivaldybių vaidmenį – dalis LGBTQIA+ žmonėms svarbių paslaugų yra susijusios su savivaldos darbu.
Tačiau su šiais reikalavimais sutinka ne visi.
Kauno centre buvo galima išgirsti ir kategoriškai kitokią nuomonę. Kaunietė Elena teigė nesuprantanti, kodėl tokios eitynės apskritai turi vykti viešai.
„Nu atsiprašau, aš nemačius džiovininkų eisenų ar tų, kur serga Alzheimeriu. Kas čia per nesąmonė? Kodėl turime žiūrėt? Tegul myli, mylis, bet nelenda“, – piktinosi garbaus amžiaus moteris.
Turi pastabų
Kritikos renginiui netrūko ir iš pačių „Pride“ palaikančių žmonių. Dizaineris, prekės ženklo „Tavo mada“ įkūrėjas Mantas Mackevičius teigė, kad pirmasis „Kaunas Pride“ jam buvo istorinis ir svarbus įvykis, tačiau šiemet jis pasigedo aiškesnės renginio komunikacijos.
„Pirmas „Pride“ buvo istorinis ir svarbus. Džiaugiausi, kad Kaune galėjome eiti drąsiai. Šiemet pasigedau solidarizuojančių žinučių ir aiškesnės komunikacijos, kad „Pride“ yra apie „Pride“, o ne kitas pasaulio problemas ir ideologijas“, – sakė M. Mackevičius.
Jis kritiškai vertino ir organizatorių sprendimą atsisakyti verslų paramos, nes, pasak jo, organizatoriai ją siejo su savo požiūriu į kapitalizmą.
„Man atrodo absurdas. Aš už tai, kad savu protu uždirbi pinigus, o ne kaip komunistų laikais išlaiko valstybė. Aš socialiai atsakingas, esu europinėje LGBT programoje, ir man svarbu, kad mano darbo vieta būtų draugiška, saugi. Mano verslas švenčia ne tik per „Pride“, bet visus metus“, – pabrėžė dizaineris.
Pasak jo, verslų įtraukimas į tokį renginį gali būti svarbi socialinės atsakomybės dalis, todėl jų atstūmimas dėl pasitaikančių blogų pavyzdžių kelia klausimų.
„O čia atstumiam verslus dėl to, kad pasitaiko blogų atvejų“, – pečiais gūžčiojo M. Mackevičius.
Dizaineris atkreipė dėmesį ir į eitynėse matomas Palestinos vėliavas. Jo nuomone, tai gali nustelbti pagrindinę renginio žinutę.
„Dar vienas momentas – priekyje Palestinos vėliavos, nors turėtų būti „Pride“ vėliavos. Norėtųsi, kad labiau atspindėtų organizatoriai, kas yra „Pride“. Tai nežinau – eiti ar tik stebėti eiseną“, – svarstė M. Mackevičius.
Vis dėlto, anot dizainerio, kritika nebūtinai reiškia renginio atmetimą. Jo manymu, diskusija apie tai, kas nepavyko, gali padėti išsigryninti, kaip „Pride“ renginiai turėtų atrodyti ateityje.
„Aš laikausi nuomonės, kad nėra blogo, kas neišeina į gerą. Tai yra pamokos – priešprieša, susiskaldymas, neaiški komunikacija turi naudos. Diskutuodami apie tai, kas negerai su organizavimu, mes galime išsigryninti, kas galėtų būti gerai“, – sakė M. Mackevičius.
Sustiprintos pajėgos
Eitynių metu Kauno centre buvo matomos ir sustiprintos policijos pajėgos. Pareigūnai budėjo prie renginio maršruto, o viešajai tvarkai užtikrinti buvo pasitelkta ir pareigūnų iš kitų apskričių.
Pareigūnai eitynių metu taip pat stabdė ir tikrino kelis įtartinais pasirodžiusius asmenis. Tarp jų atsidūrė ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Pats jis po šio epizodo liko nesupratęs, kodėl sulaukė policijos dėmesio.
G. Žakas teigė nesitikėjęs, kad eitynių metu bus sustabdytas kaip įtartinas asmuo. „Nejaugi aš atrodau kažkaip įtartinai?“ – po situacijos stebėjosi jis.
Policijos veiksmai sukėlė klausimų ir dėl to, kokiais kriterijais buvo atrenkami tikrinti asmenys. Nors pareigūnų darbas buvo užtikrinti viešąją tvarką ir renginio dalyvių saugumą, pats G. Žakas šią situaciją pavadino absurdiška.
Saugumo priemonės pasirinktos prisiminus pirmąsias „Kaunas Pride“ eitynes Kaune. 2021 metais vykusio renginio metu Laisvės alėjoje buvo susirinkę ir eitynėms nepritariančių žmonių, kilo konfliktų, o policija sulaikė 22 asmenis.
Šiemet situacija buvo gerokai ramesnė. „Kaunas Pride“ atstovė Beata Starodubova teigė, kad renginio derinimas su Kauno savivaldybe šįkart vyko sklandžiau. Pasak jos, savivaldybė buvo labiau linkusi bendradarbiauti, todėl organizatoriai nesusidūrė su dideliais sunkumais derindami eitynių maršrutą ir kitas detales.
„Kaunas Pride“ paveikė ir kasdienį miesto gyvenimą. Nuo 11 iki 16 valandos buvo ribojamas automobilių eismas gatvėse, besiribojančiose su Laisvės alėja.
Tuo metu alėja buvo skirta eitynių dalyviams. Prie jų maršruto stovėjo policijos ekipažai, o praeiviai stebėjo eiseną iš šalies.
(be temos)
(be temos)
(be temos)