Geometrine progresija augantis visuomenės „baubas“

Paaugliams šis užsiėmimas, dar vadinamas garinimu, tapo neatsiejama socialinio gyvenimo dalimi. Ar šis „baubas“ tik atrodo didelis, ar vis dėlto yra svarių priežasčių nerimauti? Apie tai kalbėjomės su kardiologu profesoriumi, LSMU Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktoriumi dr. Raimondu Kubiliumi.

– Elektroninių cigarečių rūkymas – sunkiai valdoma problema. Kaip plačiai, Jūsų akimis, ji paplitusi tarp jaunų žmonių? – pirmiausia paklausiau profesoriaus.

– Skaičiai tampa sunkiai suvokiami. Antai Jungtinėse Valstijose skaičiuojama, kad elektronines cigaretes vartoja apie 11 mln. žmonių, iš kurių 4 mln. – jauni žmonės. Dar prieš dešimtmetį, apklausus daugiau nei 1 100 Lietuvos universitetų studentų, paaiškėjo, kad 56,6 proc. apklaustųjų buvo bandę elektronines cigaretes. 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų e. cigaretes vartojo kas penktas 5–9 klasių mokinys, o jų vartojimo paplitimas sparčiai didėja. Maža to, pastebimas naujas reiškinys – kartu vartojamos įprastos ir e. cigaretės. Apskritai rūkymas nauja epidemija tapo 1880–1900 m., o nuo tada prireikė beveik 50 metų, kol buvo nustatyta, kad jis kelia mirtiną pavojų.

– Ką svarbu žinoti jaunam žmogui? Kodėl elektroninės cigaretės yra žalingos jo sveikatai?

– Deja, elektroninių cigarečių  poveikiu sveikatai taip pat spekuliuojama – neva jos nepavojingos ar mažai kenksmingos, nors Europos kardiologų draugija ne vienus metus pabrėžia, kad organizmui bet kokios rūšies rūkymas yra pražūtingas. Elektroninės cigaretės dėl savo naujoviškumo, modernaus įvaizdžio ir madingumo, rodos, labiausiai pavergė paauglius ir jaunus žmones, kuriems jos tapo neatsiejama laisvalaikio dalimi. Svarbu suvokti, kad tai ne tik pramoga ar nusiraminimo, atsipalaidavimo priemonė, bet pirmiausia sveikatai labai žalingas įprotis. Dar vienas pavojus yra tas, kad, skirtingai nei įprasta cigaretė, elektroninė cigaretė niekada nesibaigia, o vienas garinimo epizodas gali gerokai užsitęsti.

Per dešimtmetį, kai sparčiai plito elektroninių cigarečių vartojimas, jau galime įvertinti jų neigiamą poveikį daugeliui organizmo sistemų. Blogiausia, kad vis dar nežinome, koks bus ilgalaikis poveikis sveikatai po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų, nes elektroninėse cigaretėse esančios medžiagos kaupiasi ląstelėse, trikdo jų funkciją, sukelia genetinius ląstelių pažeidimus, o ši žala kaupiasi kasdien. Iškalbingas yra prieš kelerius metus JAV onkologų atliktas tyrimas, parodęs, kad 54 savaites laboratorines peles veikiant elektroninių cigarečių aerozoliu, kas penktai pelei išsivystė plaučių vėžys, o kas antrai – šlapimo takų ikivėžinė būklė. Toks 54 savaičių poveikio laikotarpis pelei prilygtų 3–6 metų žmogaus rūkymui.

– Kurias organizmo sistemas ar organus labiausiai pažeidžia rūkymas?

– 1852 m. šešiolikmetis būsimasis vyskupas Antanas Baranauskas dienoraštyje pasižadėjo „nerūkyti jokios rūšies tabako, nes tai vargina krūtinę, reikalauja bereikalingų išlaidų ir yra džiovos šaltinis“. Ir šiandien, praėjus daugiau kaip 170 metų, galime paantrinti, kad bet kokios rūšies rūkymas, įskaitant elektroninių cigarečių vartojimą, ne tik sukelia lėtines kvėpavimo takų ligas, bet ir yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligų ir vėžio priežasčių.

Šiandien įrodyta, kad elektroninės cigaretės sukelia ankstyvus kraujagyslių sienelės pokyčius – kraujagyslių sienelių kietėjimą, endotelio funkcijos pažaidą, lemiančią trombų ir aterosklerozinių plokštelių formąvimąsi, taip pat arterinio kraujospūdžio ir pulso didėjimą. Dalis mokslininkų įsitikinusi, kad yra tiesioginių sąsajų tarp elektroninių cigarečių vartojimo ir širdies ritmo sutrikimų.

Ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis yra susijęs ir su simpatinės nervų sistemos tonuso didėjimu: bent 30 minučių trunkantis kasdienis garinimas lemia pulso padažnėjimą. Dauguma elektroninių cigarečių vartotojų yra paaugliai ir jaunuoliai, kurių plaučiai ir širdies sistemos dar nėra visiškai susiformavę, tad jų poveikį galime vertinti kaip ypač klastingą. Keli pastarųjų metų didelės apimties tyrimai atskleidė, kad beveik kas penktam e. cigarečių vartotojui kyla rizika patirti ūminį miokardo infarktą.

Beje, ilgiau kaip 30 minučių rūkant elektroninę cigaretę, kraujagyslių sienelės standėja taip pat kaip rūkant įprastą cigaretę. Mokslininkai pripažįsta, kad elektroninės cigaretės lemia ir metabolinio sindromo išsivystymą.

Yra neginčytinų įrodymų, kad elektroninės cigaretės taip pat yra tiesioginė lėtinių kvėpavimo takų ligų priežastis. Dar prieš kelerius metus nustatytas su elektroninių cigarečių ir garinimo produktų vartojimu susijęs plaučių pažeidimo sindromas, pasireiškiantis kvėpavimo simptomais ir plaučių audinio pažaida, šiandien jau nebestebina.

Kartu pastebima ir specifinė elektroninių cigarečių daroma žala – genų reguliacijos sutrikimai. Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad nikotino įkvėpimas per elektronines cigaretes gali skatinti vėžio vystymąsi ir progresavimą. Elektroninių nikotino tiekimo sistemų vartotojus veikia įvairūs kancerogenai, įskaitant tabakui būdingus nitrozaminus, metalus, lakiuosius organinius junginius ir policiklinius aromatinius angliavandenilius. Jau šiandien nustatytas ryšys tarp elektroninių cigarečių vartojimo ir įvairių rūšių vėžio: plaučių, odos, krūties, gimdos kaklelio, šlapimo pūslės, prostatos, storosios žarnos.

Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ir šizofrenija, taip pat yra susiję su nikotino vartojimu. Priklausomybė nuo nikotino veikia smegenų grandines ir gali stiprinti neigiamus dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo padarinius.

2022 m. 35 proc. penkiolikmečių nurodė, kad per pastarąjį mėnesį vartojo elektronines cigaretes.

– Pasidalykite, prašau, statistikos duomenimis: kiek Lietuvos gydymo įstaigų pacientų ligos ar mirties priežastimi buvo tiesiogiai įvardytas rūkymas?

– 2023 m. Lietuvoje mirė 38 225 asmenys. Daugiau nei 50 proc. atvejų mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Analizuojant ŠKL rizikos veiksnius, elektroninių cigarečių vartojimas ir apskritai paauglių rūkymas, deja, laikomi sunkiai kontroliuojamais rizikos veiksniais.

Elektroninių cigarečių vartojimas tapo ypač paplitęs tarp Lietuvos paauglių, nors nepilnamečiams jas draudžiama įsigyti, turėti ir vartoti. 2022 m. 35 proc. penkiolikmečių nurodė, kad per pastarąjį mėnesį vartojo elektronines cigaretes – tai didžiausias rodiklis ES; elektronines cigaretes vartojusių penkiolikmečių buvo beveik dvigubai daugiau nei rūkiusių įprastas cigaretes.

2024 m. PSO paskelbė, kad dėl tabako vartojimo pasaulyje kasmet miršta daugiau nei 7 mln. žmonių, iš jų daugiau nei 1,6 mln. miršta dėl pasyvaus rūkymo. Turėkime omenyje, kad pastaruoju metu elektroninių cigarečių vartojama daugiau nei įprastų. Europos kardiologų draugija pabrėžė, kad iki 2023 m. pavyko gerokai sumažinti įprastų cigarečių vartojimą, tačiau šiandien tarp jaunimo geometrine progresija augantis elektroninių cigarečių ir snuso (kramtomojo tabako) vartojimas tampa didžiausiu iššūkiu, į kurį būtina reaguoti sveikatos politikos priemonėmis, griežtesniu reguliavimu ir draudimais.

– O kaip su prevencija? Jūsų nuomone, kas per mažai daroma? Ko dar reikėtų griebtis?

– Jungtinėse Valstijose, nepaisant pramonės lobistų pastangų, Maisto ir vaistų administracija 2019 m. uždraudė elektroninių cigarečių pardavimą asmenims, jaunesniems nei 21 metų.

Negalime ir toliau atidėlioti ribojimų ir reikalavimų griežtinimo, nes taip leidžiame žmonėms tapti priklausomiems. Man atrodo, kad ir Lietuvoje elektroninių cigarečių reguliavimas nepakankamai girežtas, o prieinamumas per didelis.