Dalis gyventojų pokyčius sveikina, tačiau premjeras savivaldybės sprendimu suabejojo. Jo teigimu, prieš tai derėjo įvertinti, kaip tai paveiks atskiras žmonių grupes.
Į polikliniką Mečislovas keliauja tik su žmona Vanda, mat vyras kalba tik rusiškai.
„Visada dirbau inžinieriumi. Visi dokumentai buvo rusų kalba, tuomet apie lietuvių kalbą niekas net nekalbėjo“, – sakė Mečeslovas.
Žmona vyrą ragino, tačiau per 60 metų lietuvių kalbos jis taip ir neišmoko.
„Tingėjo žmogus, tingi... Aš skaitau, čia tinginystė“, – teigė Vanda.
Šeškinės poliklinikoje informacija pateikiama tik lietuvių ir anglų kalbomis. Vis dėlto kai kurie gydytojai konsultuoja ir rusiškai, tačiau svarbu registruotis iš anksto.
„Turime susirinkę informaciją, kokiomis kalbomis kalba ir sutinka aptarnauti pacientus mūsų personalas. Registratorės tai mato ir pagal tai registruoja“, – aiškino Šeškinės poliklinikos atstovas Evaldas Pilipavičius.
Tačiau situacijų būna įvairių. Pasitaiko dienų, kai rusiškai mokančio gydytojo nėra.
„Tada atsakomybė jau lieka pačiam pacientui atsivesti vertėją“, – pažymėjo E. Pilipavičius.
Ar žmones aptarnauti rusų kalba, gyventojai vis dar nesutaria.
„Poliklinika... Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas, svarbu žmonių gyvybei, tai, manyčiau, kaip ir turėtų“, – sakė vaikinas.
„Gal turėtų būti kažkoks vertėjas, nes yra tokių, kurie negali. Ukrainiečiai, baltarusiai. Mes juos įsileidome, tai jie gi negali iš karto išmokti“, – svarstė vyras.
Rusų kalbos atsisakyti nusprendė Vilniaus savivaldybė. Šia kalba informacijos nebeliko interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje. Prašymų ar skundų rusų kalba miesto valdžia taip pat nebepriims.
„Yra ir vilniečių, kurie čia gyvena 50 ir daugiau metų, bet vis dar kalba rusiškai, tai bus, matyt, galimybė pasitikrinti, kokios yra tos išmoktos lietuvių kalbos žinios“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Pritariu, būtinai. Jeigu čia gyvenate, kitoje pasaulio šalyje to nėra, pas mus per daug demokratijos. Nueini į parduotuvės kasas – „rusiškai kalbėkite“. O kodėl?“ – sakė moteris.
„Turi būti kažkoks langelis, vertėjas... Kaip ir teisme, kitos išeities nėra“, – teigė vyras.
„Lietuviškai tegul mokosi“, – sakė praeivė.
„Žmogus, jei gyvena Lietuvoje 50 metų ir lietuvių kalbos nemoka, tai čia tragedija yra“, – teigė vilnietis.
Tačiau premjeras pokyčius vertina dviprasmiškai. Dalis žmonių, anot jo, kito pasirinkimo neturi.
„Jei tai liestų Rusijos piliečius, atsakymas būtų vienoks. Jei kalbame apie laisvės kovotojus, pasitraukusius iš Baltarusijos režimo, ar ukrainiečius, požiūris keičiasi“, – sakė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Jeigu tuo metu bus dirbantis žmogus, kuris šneka rusiškai, tai aptarnavimas žodžiu yra galimas. Susikalbėjimo galimybė yra, yra programėlės, kažkaip visiems pavyksta padėti. Šiuo atveju, manau, irgi viskas pavyks “, – aiškino V. Benkunskas.
Nuo šių metų dirbantys užsieniečiai klientus privalo aptarnauti lietuviškai. Tačiau kalbą pramoko ne visi. Inspektoriai sulaukia daug skundų – šiemet jų jau gauta 213.
„Daugiausia įstatymą pažeidžia pavėžėjai, grožio paslaugų teikėjai ir padavėjai“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
„Vienoje parduotuvėje sako: „Gavari pa-ruski.“ Apsisukau ir nuėjau“, – pasakojo vilnietė.
Nepadeda ir baudos, siekiančios nuo 90 iki 170 eurų.
„Kas iš to? Toliau jis gali arba baudą sumokėti, arba nesumokėti ir toliau dirbti tą darbą nemokėdamas valstybinės kalbos“, – pažymėjo D. Smalinskas.
Sostinės savivaldybė nuo balandžio siūlo nemokamus lietuvių kalbos kursus. Anot mero, vietos užsipildo per porą valandų.
„Poreikis, kai paskelbėme mokymo programas įvairiais būdais – grupėmis, internetiniu, nuotoliniu būdu, matome, yra milžiniškas. Tikslas – iki metų galo norėtume mokyti ne mažiau kaip 5000 žmonių “, – teigė V. Benkunskas.
Kitos institucijos – „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija – bent kol kas rusų kalbos atsisakyti neplanuoja.
„Dėl geopolitinės situacijos yra daug atvykusių gyventojų iš Ukrainos, iš kai kurių Azijos valstybių“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Martynas Endrijaitis.
Šiais metais rusakalbių klientų srautas stipriai išaugo.
„Iki liepos pabaigos jau turime duomenis. Skambino daugiau nei 44 tūkst. gyventojų, kurie kreipėsi telefonu dėl pagalbos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais per visus 2025 metus buvo apie 38 tūkst. gyventojų“, – aiškino M. Endrijaitis.
Pasak jo, rusų kalbos būtų atsisakyta nebent tuo atveju, jei taip nuspręstų Seimas ar Vyriausybė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)