Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pensijas didinti naudojant einamąjį „Sodros“ biudžeto perteklių, o ne rezervą, kuris skirtas ekonominėms krizėms. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad dalį rezervo jau būtų galima panaudoti pensijoms didinti.
2025 metų pabaigoje „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervuose buvo sukaupta daugiau kaip 6 mlrd. eurų, iš jų apie 4,5 mlrd. eurų sudarė vien „Sodros“ rezervas. Kada šie pinigai turėtų būti naudojami – tik krizės metu, ar ir sprendžiant šiandienos socialines problemas? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutuoja Seimo nariai Tomas Tomilinas (toliau – T. T.) ir Raimondas Kuodis (toliau – R. K.), „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (toliau – N. M.) bei organizacijos „Bočiai“ valdybos pirmininkas Vitalijus Satkevičius (toliau – V. S.).
– Įdomu, kodėl diskusija dėl „Sodros“ rezervo ir pertekliaus kilo dabar. Kaip vertinate vykstančias diskusijas ir ką jos rodo?
– N. M.: Diskusijos yra labai nekonstruktyvios. Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad nereikia didesnių pensijų ar nereikia padėti tiems, kurie skursta. Daug svarbesnis klausimas, kaip subalansuoti valstybės finansus ir iš kur paimti pinigų? Vienas didžiausių nesusipratimų viešojoje erdvėje yra kalbos apie perteklių „Sodros“ biudžete. Tai nėra valdžios sektoriaus lėšų perteklius. Vienoje kišenėje surenkama daugiau pajamų, nei išleidžiama, bet kitose išlaidos yra daug didesnės, nei pajamos. Visuose valstybės biudžetuose kartu yra rekordinio dydžio skylė, kurios neturėjome niekada istorijoje. Gyvenamiesiems poreikiams tenkinti Lietuva šiemet skolinasi 6,5 milijardo eurų. Kalbos apie perteklių yra demagogija.
– Kaip tuomet traktuoti tas lėšas, vadinamas rezervu?
– N. M.: Rezervas turi aiškų tikslą. Pagal valstybės socialinio draudimo įstatymą jis yra nepakankamas. Rezervas iki dešimtmečio pabaigos turi pasiekti metines „Sodros“ pajamas ir jam trūksta dar kelių milijardų eurų. Šis įstatymas atsirado dar praeitą dešimtmetį, kai Konstitucinis teismas išaiškino, kad senatvės pensijų negalima mažinti nei krizės, nei kitų aplinkybių metu. Todėl atsirado aiški valstybės prievolė turėti rezervą, iš kurio būtų galima mokėti pensijas. Be to, jis reikalingas ne tik juodoms dienoms ar krizėms. Artėjame prie demografinio pokyčio. Iki kito dešimtmečio pabaigos turėsime 200 tūkstančių papildomų pensininkų, o darbingų žmonių skaičius sumažės 100 tūkstančių. Didinti ir mokėti pensijas bus vis sudėtingiau. „Sodros“ rezervas turi kaupti lėšas, jas investuoti ir uždirbti grąžą, kad būtų galima užtikrinti tvarų pensijų mokėjimą ateityje. Populiaru sakyti, kad yra nepanaudotų pinigų, tačiau jų nėra. Bet koks sprendimas dėl pensijų negali apsiriboti tik tuo, kiek pinigų turime šiandien ir kiek turėsime kitamet. Jei pensijos bus padidintos, jos negalės būti sumažintos. Reikia galvoti, kokias galimybes valstybė turės jas mokėti po penkerių ar dešimties metų.
– Su kuriais Nerijaus žodžiais sutinkate, o su kuriais ne?
– T. T.: Nerijus nepasakė nieko, kas nebūtų tiesa. Pritariu, kad valstybės finansai yra visuma ir esame atsirėmę į taisykles. Bet kai klausytojai girdi tokias ekonomines diskusijas, jie gali neteisingai suprasti ir pagalvoti, kad pensijos nedidės. Nepaisant to, ką pasakė Nerijus, pensijos didės dviženkliu procentu. Taip funkcionuoja valstybė ir ji turi galimybę didinti pensijas kasmet. Su pensijomis viskas bus gerai.
– Kokia yra jūsų pozicija? Ką reikėtų daryti?
– T. T.: Mano pozicija yra artimesnė prezidento pozicijai. Priminsiu, kad prezidentas yra ekonomistas, tad jis supranta ataskaitas, kurias skaitė. Vis tik mano pozicija yra atsargi ir nenorėčiau, kad deficitas didėtų. Noriu priminti, kad šios kadencijos pradžioje stipriai padidėjo valstybės biudžeto pajamos. Reikia pasakyti žmonėms, kad ne viskas yra juoda, yra daug įvairių atspalvių. Mes rūpinamės biudžeto tvarumu ir diskutuojame. Šiemet „Sodra“ gavo daug pajamų iš antros pensijų pakopos. Diskutuojama, ar nereikėtų 15 proc. metinio perviršio įlieti į individualią pensijos dalį. Anksčiau tai bet kokiu atveju buvo daroma. Laukiame galutinio Vyriausybės sprendimo, bet šią diskusiją sveikinu. Turime mažų pensijų problemą ir praeityje padarėme daug klaidų. Problemą turime spręsti. Prezidento pasiūlyti sprendimo būdai nėra lengvi, reikia galvoti apie tvarumą, bet negalima uždaryti šios temos.
– Pone Raimondai, kokia yra jūsų pozicija?
– R. K.: Prieš dešimt metų buvau parašęs penkiolikos punktų „Sodros“ reformos planą ir didžioji dalis jo buvo įgyvendinta. Kyla klausimas, ar vykdant reformą nebuvo apsiskaičiuota su papildomos pensijos skyrimu. Tai, kad perteklius kaupiasi „Sodroje“, o deficitas – centriniame biudžete, gali būti reformos pasekmė. Reikia grįžti prie šio klausimo ir jį išsiaiškinti.
– Kodėl „Sodroje“ kaupiasi perteklius, o centriniame biudžete kyla deficitas?
– R. K.: Pensija mokama iš „Sodros“ biudžeto, bet pinigai gaunami iš centrinio. „Sodra“ reformos metu buvo naudos gavėja, tačiau prieš tai buvo rimtose bėdose. Vykdant reformą galėjo kilti skaičiavimo netikslumų. Bet pati problema rodo, kad šalis neturi turėti kelių biudžetų. „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo ir kiti fondai turėtų būti atskiros eilutės viename biudžete. Tada nebūtų atskirų kišenių ir poreikio žiūrėti, kaip joms sekasi.
– Vitalijau, koks yra senjorų gyvenimo paveikslas? Kaip apibūdintumėte pensininkų nuotaiką šiandien?
– V. S.: Pensininkai yra įvairi visuomenės grupė. Daugelis aktyviai dalyvauja bendruomenių veikloje, savanoriauja, keliauja, dainuoja ar sportuoja. Tačiau tikrai didelė dalis žmonių gyvena kukliai ir kruopščiai planuoja savo išlaidas. Didžiausią nerimą jiems kelia maisto produktų, vaistų ir komunalinių paslaugų kainos. Jie nenori privilegijų, jie tenori oriai gyventi. Reikėtų valdyti Lietuvą taip, kad pensininkams nereikėtų rinktis tarp būtiniausių vaistų ir maisto produktų.
– Kokia dalis pensininkų šiandien priskiriama skurstančiųjų grupei?
– V. S.: Statistinės analizės nesame darę, bet didelė dalis pensininkų skursta. Galiu tai pasakyti iš asmeninės patirties, nes bendrauju su pensininkais organizacijose. Didelė dalis jų yra našlės moterys, dirbusios pramoninėse ar paslaugų sferose. Jos neuždirbo didelių pensijų ir yra priverstos taupyti. Pašalpos ir kompensacijos joms yra labai svarbios. Valdžia turėtų užtikrinti orias pensijas, kad žmonės galėtų pragyventi.
– Dilemų daug – padėti visiems vienodai ar tik labiausiai skurstantiems, liesti „Sodrosׅ“ rezervą siekiant subalansuoti valstybės biudžeto problemas, ar saugoti jį juodžiausioms dienoms? Kaip jūs spręstumėte pagalbos pensininkams klausimą?
– V. S.: Pensijos turi didėti. Tai ne vien ekonomikos, o ir pagarbos žmonėms, kurie visą gyvenimą kūrė šalies gerovę, klausimas. Rezervo tema reikalauja ypatingo atsargumo. „Sodros“ rezervas yra svarbi socialinio draudimo sistemos finansinio stabilumo priemonė, kuri didina valstybės ir pensijų sistemos saugumą. Todėl tokie sprendimai turi būti labai gerai apsvarstyti ir pagrįsti ilgalaike atsakomybe. Nenorėčiau, kad šiandien priimtume populiarų sprendimą, o po kelių metų dėl lėšų stokos tektų mažinti pensijas.
Tai ne vien ekonomikos, o ir pagarbos žmonėms, kurie visą gyvenimą kūrė šalies gerovę, klausimas.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)