Pirmadienį Vyriausybėje buvo sprendžiama sostinės regiono atliekų krizė. Šypsena iš Vilniaus mero veido nedingo, tačiau pasirodžius premjerui Mindaugui Sinkevičiui atmosfera surimtėjo.
Praėjusią savaitę situacija vadinta tiksinčia bomba, o valstybėje planuota skelbti ekstremaliąją situaciją.
Susitikimas truko pusantros valandos, o sprendimą paskelbė naujoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
„Aptarus situaciją su visomis institucijomis, nuspręsta ekstremaliosios situacijos valstybės mastu neskelbti“, – pranešė aplinkos ministrė.
„Be abejo, tokia galimybė išlieka ir jos atmesti negalima, tačiau paprastai ekstremalioji situacija valstybės lygmeniu skelbiama tada, kai išnaudojamos visos kitos priemonės, o naudojamos priemonės yra neveiksmingos“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
21 tūkst. tonų susikaupusių atliekų, bent kol kas, Vilnius žada sutvarkyti pats. Kitų miestų pagalbos jau neprašo.
„Reikia bent iš dalies sutvarkyti susikaupusias atliekas, atlaisvinti pravažiavimus ir teritorijas, kuriose būtų galima pastatyti laikinus rūšiavimo įrenginius. Dabar ten yra vienas didelis kalnas“, – kalbėjo Valdas Benkunskas.
Sutartis su atliekų rūšiavimo gamyklos operatore „Energesman“ nutraukta praėjusią savaitę. Dabar į teritoriją atliekų paimti važiuos kitos įmonės.
„Absoliučiai visas, tai yra 100 proc., regiono atliekų srautas bus perrūšiuojamas kituose objektuose. Tai leis MB teritorijoje nebedidinti atliekų kalno, keliančio aplinkosaugos ir priešgaisrines grėsmes“, – teigė Vilniaus meras.
Dėl karščio specialios kameros anksčiau fiksavo įkaitusias atliekas. Pats meras sakė, kad gaisro tikimybė itin didelė. Tačiau aplinkos ministrė ramina – bent kol kas padeda pati gamta.
„Situacija yra sudėtinga. Kadangi dabar lyja, gaisro rizikos nėra, tačiau šiltuoju metu ji išlieka. Į pagalbą pasitelktas PAGD, o ugniagesiai budi prie teritorijos“, – pažymėjo I. Andriulaitytė.
Dabar tikslas – kuo greičiau atsikratyti susikaupusių atliekų. Mat per parą teritorija pasipildo 700 tonų gyventojų išmestų šiukšlių. Didinami ir deginimo pajėgumai.
„Atskirai tariamasi su Vilniaus kogeneracine jėgaine. Atsižvelgiant į susikaupusių atliekų kiekį, pajėgumai bus kelis kartus didesni, nei šiuo metu numatyta“, – dėstė I. Andriulaitytė.
„Kaip greitai sudeginsime tas atliekas, taip greitai iš esmės visiškai išeisime iš šios krizės“, – tikino V. Benkunskas.
Tačiau gamyklos operatorė „Energesman“, nors sutartis ir nutraukta, teritorijos vis dar neatlaisvina. Kitų įmonių šiukšliavežių žada net nepriimti.
„Tai geras pavyzdys, kaip viena privati įmonė šantažuoja visą Vilniaus regioną ir visus gyventojus, sakydama, kad nevykdys Ekstremaliųjų situacijų komisijos įsakymų“, – piktinosi V. Benkunskas.
Vilniaus atliekų tvarkymo centras į teismą kreipėsi praėjusią savaitę. Prašoma įpareigoti operatorę „Energesman“ galutinai perduoti atliekų rūšiavimo gamyklą. Sprendimas paaiškės po trijų dienų.
„Situacija tokia, kad Aplinkos ministerija ir visa valstybė tapo jos įkaitėmis, nes du ūkiniai subjektai dėl savo komercinių ir teisinių ginčų sukėlė šią situaciją“, – vertino I. Andriulaitytė.
Meras V. Benkunskas anksčiau pripažino dar pavasarį žinojęs, kad šiukšlės kaupiasi, o po gaisro gamyklos atstatymas beveik nejuda iš pradinio taško. Tad kodėl veiksmų nesiimta anksčiau? Savivaldybė, anot mero, tikėjo gerais pažadais.
„Tiek VAATC, tiek visos savivaldybės pademonstravo visišką pasitikėjimą „Energesman“. Įmonę netgi buvo bandoma tempti už ausų, pasitikint jos pažadais, kad paslaugos teikimas niekaip nesutriks ir gamykla bus atstatyta“, – tvirtino V. Benkunskas.
Į teismą kreipėsi ir „Energesman“, prašydama sustabdyti sutarties nutraukimą. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
Sostinės savivaldybė gyventojus tikina, kad dėl krizės šiukšlių išvežimas nebrangs, o visus nuostolius bus bandoma prisiteisti iš „Energesman“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)