Apklausa: beveik septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Birželio pabaigoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lyginant su gegužę atlikta apklausa atsakiusiųjų, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, padaugėjo 6 procentiniais punktais.

Tuo metu lyginant su apklausa, atlikta 2025 m. gegužę, manančių, kad padėtis šalyje blogėja, sumažėjo 4 procentiniais punktais (prieš metus 26 proc. nurodė, kad reikalai iš esmės krypsta į gerąją pusę, o 72 proc. tada nurodė, kad padėtis blogėja).

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mano jaunimas iki 30 metų (43 proc. nurodė, kad gerėja), miestų gyventojai, respondentai su didžiausiomis – daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų šeimos pajamomis per mėnesį – 33 proc., dešiniųjų pažiūrų respondentai (32 proc.).

Tuo metu, kad reikalai šalyje blogėja, dažniau mano vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai baigę kolegiją ar technikumą, pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, kitų tautybių gyventojai – 79 proc. iš jų nurodė, kad reikalai šalyje prastėja.

Labiausiai nepatenkinti „aušriečių“ ir „valstiečių“ rinkėjai

Kaip atskleidė apklausos rezultatai, labiausiai dabartine padėtimi Lietuvoje yra nepatenkinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ rinkėjai. 80 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje pastaruoju metu krypsta į blogąją pusę. Taip pat – Aurelijaus Verygos vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai – 74 proc. iš jų mano, kad padėtis blogėja.

Apklausos duomenimis, santykinai didžiausi optimistai yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjai – 39 proc. nurodė manantys, kad padėtis valstybėje pastaruoju metu gerėja. Pozityviai nusiteikę ir balsuojantys už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD) – 37 proc. jų teigė, kad padėtis gerėja. Tuo metu 35 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų taip pat atsakė manantys, kad situacija šalyje gerėja.

Apklausa vyko 2026 m. birželio 19–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1010 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.