Siūlant apriboti nedarbo išmokas, politikai mato išlygų

Nebeįskaičiuoja į stažą

Politikai mano, kad nedarbo išmokos neturi virsti paskata nedirbti, o jų ribojimas fragmentiškai įsidarbinantiems būtų naudingas.

Vieni Seimo nariai siūlo riboti bedarbio pašalpos mokėjimo laiką, kiti norėtų, kad ji būtų mokama ne iš karto, kai žmogus išeina iš darbo, o po tam tikro laiko. Taip pat išimtį siūloma taikyti priešpensinio amžiaus žmonėms, turintiems didelį darbo stažą.

Idėja riboti išmokas darbą palikus savo noru Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis pasidalijo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur buvo aptariama situacija darbo rinkoje.

„Siekiama, kad mažiau žmonių galėtų taip lengvai gauti išmokas“, – sakė jis.

Pasak G. Darulio, Lietuvoje taikyti tokią tvarką būtų galima sekant kitų šalių praktika – jose savo noru išėjus iš darbo įprastai negalima pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką.

„Lietuvoje situacija kitokia, nesiūlau to daryti čia ir dabar, nebent tai būtų dešimtmečio strategija. Lietuvoje, deja, įprasta, kad žmonės, net ir nelabai norėdami išeiti iš darbo, vis dėlto išeina savo noru. Nebent kas nors pasikeistų ateityje, kai tikrai užtikrintume, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad vienas ribojimas jau veikia – laikotarpis, už kurį žmogus gauna bedarbio išmoką, nebeįskaičiuojamas į stažą.

Apmokamos pertraukos

Opozicijos liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad naujos tvarkos negalima taikyti visais atvejais: „Suprantu, kad to tikrai negalima taikyti totaliai.“

E. Gentvilas mano, kad tokiu siūlymu bandoma spręsti fragmentiškai įsidarbinančių žmonių problemą.

„Tikrai yra žmonių, nebūtinai jaunimo, bet įsidarbinančių fragmentiškai: jie įsidarbina, mėnesį ar kitą laikotarpį padirba, o paskui išeina ir keliauja arba tinginiauja“, – teigė politikas.

E. Gentvilo teigimu, bedarbio pašalpos būtų galima nemokėti vienu atveju – jeigu žmogus antrą kartą, pvz., per metus arba per dvejus, darbo sutartį nutraukia savo noru.

„Pvz., jeigu žmogus, išdirbęs ne ilgiau kaip tris mėnesius, antrą kartą per metus nutraukia darbo sutartį, tada jau nebemokėti išmokos. Juk gali būti visokių situacijų: žmogus padirba porą mėnesių, gauna kitą, geresnį pasiūlymą ir išeina. Ar dabar jį už tai bausti? Na, ne. Jeigu tai tampa sisteminga, pvz., per dvejus metus žmogus antrą kartą nutraukia (darbo sutartį)... Kaip būna: įsidarbina pavasarį, paskui prasideda vasaros malonumai ir išeina. Kitais metais vėl tą patį padaro“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Konservatorius Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad nedarbo išmokos neturi tapti savitiksliu dalyku ir skatinti nedirbti. Todėl, jei ryškėja tendencija, kad darbuotojai, trumpai padirbę ir įgiję teisę į išmokas, palieka darbovietes, kurį laiką nedirba ir neieško darbo, tokiai praktikai būtina skirti daugiau dėmesio.

Pasak jo, tokia situacija žalinga tiek darbdaviams, kurie nuolat susiduria su didele darbuotojų kaita, tiek draudimo sistemai, kuria bandoma piktnaudžiauti susikuriant apmokamas nedarbo pertraukas.

Tačiau M. Lingė pabrėžia, kad būtų svarbu atskirti atvejus, kai darbuotojas darbą palieka iš tiesų savo noru, nuo situacijų, kai jis yra priverstas rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba sutikti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu: „Šalių susitarimas nebūtinai reiškia savanoriškumą, todėl žmones palikti be draudimo būtų neteisinga.“

Anot jo, saugikliai būtini pažeidžiamoms darbuotojų kategorijoms, pvz., priešpensinio amžiaus.

„Abejoju, kad prasminga eiti į absoliutų nedarbo draudimo išmokų atsisakymą savo noru išėjusiems iš darbo. Galima būtų išbandyti lenkišką modelį, kai tokios išmokos nemokamos pirmus tris mėnesius“, – kalbėjo M. Lingė.

Negalima nemokėti?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad nuo nedarbo žmogus draudžiasi – moka įmokas, todėl nemokėti išmokos negalima.

„Žmonės turi nedarbo draudimą ir gali visą gyvenimą draustis, bet niekada juo nepasinaudoti. Tačiau, pvz., vadovas įgriso, nes visokių vadovų yra, arba žmogų priverčia išeiti iš darbo. Tada jis ir išeina savo noru. Ir ką, nemokėsime? Taip mūsų sistema padaryta, kad žmonės draudžiasi, o ne prašo kieno nors malonės“, – tvirtino jis.

Vis dėlto, A. Syso teigimu, reikėtų pasižiūrėti, pvz., ar jaunas darbuotojas, vasarą išeinantis iš darbo savo noru, turi sukaupęs tokio draudimo pinigų: „Buvo padaryti tyrimai, kad sumoka 400 eurų (draudimo nuo nedarbo įmokų), o pasiima 4 tūkst. eurų. Taip neturi būti. Tačiau jeigu jis yra sukaupęs reikiamą sumą pinigų, jis gali išeiti ir gauti išmoką.“

Pasak jo, kitose šalyse tik kas dvejus metus leidžiama padaryti pertrauką – išėjus iš darbo savo noru gauti nedarbo išmoką: „Tada žmogus pagalvotų, ar apsimoka išeiti ir nieko negauti, ar toliau dirbti, kaupti stažą ir išeiti po trejų, dvejų metų.“

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas sakė, kad galima svarstyti termino, nuo kada pradedama mokėti bedarbio išmoka, pratęsimą.

„Dabar mokama po aštuonių dienų, o galėtų būti šiek tiek vėliau. Juk kitose šalyse būtent savo noru išėjus yra tam tikras laikotarpis piktnaudžiavimui išvengti. Pvz., mokama tik po mėnesio ir pan. Čia yra termino klausimas, o ne iš viso nemokėjimo – po dviejų savaičių, gal po trijų“, – aiškino T. Tomilinas.

Jis teigė norintis išgirsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją šiuo klausimu: „Kiek žinau, yra svarstoma prailginti šį terminą ir ministerija man yra sakiusi tą patį.“

Socialines apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad diskusija šiuo klausimu nėra nauja.

„Žmonės „savo noru“ iš darbo išeina dėl daugelio priežasčių: perdegimo, emocinio nuovargio, konfliktų darbe, pasikeitusio vadovo, galų gale mobingo, taigi būna „išėdami“ ir pan. „Savo noru“ iš darbo išeinančiųjų yra apie 65 proc. Šie darbuotojai mokėjo socialinio draudimo įmokas, taigi jie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmokas. Kalbant apie saugiklius ir išimtis, taip, darant pokyčius būtina įvertinti ir tai, kad dažnas dirbantysis gyvena nuo algos iki algos“, – sakoma naujienų agentūrai BNS pateiktame ministerijos komentare.

Pasak jos, gyventojai darbo vidutiniškai ieškosi apie tris keturis mėnesius ir tai yra adekvatus laikotarpis vertinant situaciją. Vidutinis nedarbo draudimo išmokos dydis yra 682 eurai – nesiekia minimalaus atlyginimo dydžio.