Kaip cigaretė tampa mirtį sėjančia mada?

Dažnai skysčiai perkami nežinia iš kokių tiekėjų, neaiškios sudėties, jie maišomi, kol visas procesas galiausiai sukelia tragediją. Susirūpinusi visuomenės dalis griebiasi už galvos, nes ir tėvų, ir pedagogų požiūris į šį žalingą jaunuolių įprotį vis dar pernelyg atlaidus. Kol neįvyksta tragedija…

Gal pamenate, kaip prieš metus, vasarą, Lietuvą sukrėtė žinia apie 15-mečio mirtį. Tąkart medikai įtarė, kad paauglys apsinuodijo psichoaktyviosomis medžiagomis. Birželio 30-ąją iš Jonavoje esančių namų greitosios pagalbos automobiliu į Kauno klinikas buvo atvežtas nepilnametis, tačiau, nepaisant medikų pastangų, jaunuolis neišgyveno. Šalia jo buvo rasta elektroninė cigaretė. Iškart pasigirdo kalbų, esą į įprastą garinimo skystį buvo įpilta psichotropinių medžiagų, kurios ir buvo mirties priežastis.

Paklausta apie tokius įvykius, policijos atstovė Jorūnė Liutkienė tvirtino, kad policija kaupia duomenis tik apie užregistruotas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Pernai buvo registruota daugiau kaip 3 tūkst. administracinių nusižengimų, susijusių su tabako gaminių platinimu. Baudos už tai svyruoja nuo kelių šimtų ir nesiekia tūkstančio eurų.

Tačiau atskiros statistikos apie apsinuodijimus, susijusius su elektroninių cigarečių ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, policija netvarko, bet kiekvienu atveju pradeda tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo.

Anot policijos atstovės, vartojimo tarp nepilnamečių problema sprendžiama ne vien teisėsaugos priemonėmis. Prieš kelerius metus Vidaus reikalų ministerija kartu su Policijos departamentu ir kitomis institucijomis įgyvendino nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomąjį projektą. Buvo parengtas mokyklų reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašas, grindžiamas pagalbos viršenybės principu (vaikui ir jo šeimai pirmiausia taikomos pagalbos, o ne prievartos priemonės).

Įgyvendinus bandomąjį projektą, viena iš tęstinių ir praktikoje taikomų priemonių yra policijos bendruomenės pareigūnų atliekami mokyklų saugumo vertinimai. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, mokykloms teikiamos individualizuotos rekomendacijos.

Viena iš bandomojo projekto metu sukurtų ir šiuo metu veikiančių priemonių yra Policijos departamento administruojama anoniminė pasitikėjimo linija „Narkotikams – NE!“, kuri papildo mokyklų saugumo vertinimų metu gaunamą informaciją ir leidžia operatyviai identifikuoti galimus pažeidimus.

Lietuvos policijoje buvo parengtas Vaikų saugumo klausimynas. Šis klausimynas – tai praktinis įrankis, padedantis tėvams (globėjams) įsivertinti žinias ir gebėjimą atpažinti rizikas, be kita ko, ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo srityje. https://vaikusaugumoklausimynastevams.learnkey.lt/

Policija taip pat vykdo ir policines priemones, kurių metu rūkantiems nepilnamečiams taiko administracinio poveikio priemones.

Rūkyti madinga

„Elektroninė cigaretė pati savaime nėra didžiausias blogis. Pavojingiausia yra tai, kas pilama į jos vidų, ypač jei skystis perkamas nelegaliai ar maišomas pačių vaikų“, – sako socialinė darbuotoja, Multidimensinės šeimos terapijos programos ambasadorė Lietuvoje Roberta Avramenko.

Pašnekovė jau dešimt metų dirba su vaikais ir paaugliais. Ji yra multidimensinės šeimos terapijos ambasadorė, terapeutė, viena iš organizacijos „Mostai“ steigėjų.

„Nemažai jaunuolių rūko elektronines cigaretes, sakyčiau, kad tai tampa normalizuota, o visuomenė vis mažiau apie tai kalba. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad jau 10–11 metų vaikai pabando rūkyti. Paaugliai vartoja stipresnes medžiagas, vadinamuosius kristalus, stimuliantus. Gatvėje perka iš įvairių pardavėjų. Jie net patys nežino, ką nusiperka“, – tikina pašnekovė.

Pradžioje vaikai pradeda rūkyti, nes nori pritapti, būti kartu su bendraamžiais, be to, elektroninių cigarečių rūkymą jie laiko tam tikra mada.

„Jeigu aplink visi rūko cigaretes, kurios kvepia vaisine kramtoma guma, o pats aparatas spalvotas, gražus, vadinasi, esi madingas, esi priimtas“, – tęsia terapeutė.

Dėmesys: R. Avramenko pastebi, kad lengvabūdiškas ir atlaidus požiūris į šią jaunuolių priklausomybę baigiasi tuomet, kai nutinka nelaimės ir netgi tragedijos. / Asmeninio archyvo nuotr.

Nežino, ką perka

Lengvabūdiškas ir atlaidus požiūris į šią jaunuolių priklausomybę baigiasi tuomet, kai nutinka nelaimės ir netgi tragedijos. Kodėl jos nutinka? Kaip į vaikų ir paauglių rankas patenka narkotinės medžiagos?

Anot R. Avramenko, pirmas dalykas – gana lengvas prieinamumas, nėra sudėtinga nusipirkti skysčių, tam į pagalbą ateina įvairios internetinės pokalbių programėlės, kuriose lengva susimokėti, nusipirkti.

„Aišku, jie nežino, ką jie perka. Pakanka suvesti raktinius žodžius „elektronkė Klaipėda“ arba kitą miestą ir platintojai patys atsiliepia. Dažniausiai tai – klasiokai ir draugai. Šie skysčių parsisiunčia iš įvairių tarptautinių elektroninių parduotuvių. Ir niekas neapsaugos nuo to, kad skysčiai bus neaiškios kilmės ir sudėties. Beje, platintojai ir patys gali skiesti, įpilti įvairių medžiagų, esą taip lengviau „apsinešti“. O juk paaugliai linkę į ekstremalias patirtis ir eksperimentus. Jie maišo skonius, kad būtų ryškesni, skanesni. Jiems parduoda pačią elektroninę cigaretę su įvairiais užpildais, kurie gali būti su psichoaktyviosiomis medžiagomis“, – pasakoja pašnekovė.

Jos požiūriu, patys tėvai labai retai kalbasi apie tai su savo vaikais. Dažnai jie galvoja: „Mano vaikas taip nesielgs“ , „Jei vaikas gerai mokosi, jis yra geras, pagarbus, tai tikrai taip nedarys“.

„Deja, pamėginimas gali baigtis tragedija. Ir tėvai turėtų žinoti, kad bet kuris vaikas – gerai besimokantis ar dvejetukininkas – gali pradėti rūkyti. Informaciją apie elektronines cigaretes vaikai dažniausiai sužino ne iš suaugusiųjų, o iš kitų vaikų“, – tvirtina ekspertė.

Jos nuomone, akivaizdi problema yra ir dar viena: „Mokyklose per daug sustabarėjęs požiūris į rūkymą, nėra diskusijų, renginiuose išdėstoma tik sausa informacija. Policija visų nesugaudys, trūksta švietimo“, – pabrėžia R. Avramenko.

Ji dalijasi ir vaikų požiūriu: „Jie galvoja paprastai. Jeigu programėlėje rašoma, kad „mes parduodame aukštos kokybės skysčius“, vaikas galvoja, kad taip ir yra. Jis neturi kritinio mąstymo. Beje, kai kurie tėvai, bijodami, kad vaikai nukentės ieškodami cigarečių ir skysčių joms, patys jų nuperka“, – apgailestavo terapeutė.

Deja, pamėginimas gali baigtis tragedija. Ir tėvai turėtų žinoti, kad bet kuris vaikas – gerai besimokantis ar dvejetukininkas – gali pradėti rūkyti.

Blogas pavyzdys

Pasak pašnekovės, įtakos vaikų ir paauglių rūkymui turi pačių tėvų įpročiai. Jeigu tėvai rūko, nelabai reikėtų tikėtis, kad vaikas neigiamai žiūrės į tokį įprotį.

„Jeigu vaikas pradeda pasakoti namie apie tai, kad klasiokai rūko, tėvams patarčiau daugiau pasigilinti, nebijoti pranešti instancijoms apie platintojus, tęsti šią temą, o ne iškart drausti „oi, tu nerūkyk“. Tėvams rekomenduoju patiems domėtis šia tema. Tendencijos keičiasi: iš elektroninės cigaretės – į tabako pagalvėles (angl. snus). Europoje jos tampa vis populiaresnės – dedamos už lūpos, greičiau apsvaigstama“, – perspėja R. Avramenko.

Ji pataria tėvams tikrinti savo vaikus. „Dažnai jaunuoliai cigaretes slepia po pagalve, kur nors, kad būtų po ranka, kad galėtų greitai pasiimti. Paieškokite tokių „radinių“ ir jeigu radote, pasikalbėkite. Ir po pokalbio jokiu būdu negrąžinkite cigaretės. Išmeskite, nepasiduokite maldavimams, esą brangiai kainavo ir t. t.

Pasidomėkite, kokiomis programėlėmis jūsų vaikas naudojasi. Sukluskite, jei matote jo telefone „Telegram“. Padėkite telefonus bent vakarienės metu ir kalbėkitės kalbėkitės kalbėkitės“, – pataria specialistė.

Jeigu jūsų vaikas su „stažu“, supraskite: ne per dieną atsirado nuolatinis vartojimas, ne per dieną jis ir praeis. Jeigu trūksta kompetencijos, kreipkitės į priklausomybės centrus.

Beje, anot pašnekovės, jaunesniems nei penkiolikos metų paaugliams veiksmingiausias yra paprastas principas: nemato – nedaro. „Jeigu vaikas neturės prieigos, kur gauti elektroninių cigarečių skysčių, jis nebeturės galimybės rūkyti. Stebėkite savo vaiko elektroninę bankininkystę. Kitaip tariant, reikėtų sunaikinti logistiką“, – paaiškina R. Avramenko.

Jeigu būtų visiškai uždraustos elektroninės cigaretės Lietuvoje, ar tai būtų sprendimas? „Kas uždraus pirkti, tarkim, iš Latvijos? Manau, veikia ne vien tik draudimai. Aš pradėčiau nuo mokyklų. Vaikai rūko prie tvorų, netoli mokyklos... Ką daryti, kad moksleiviai nerūkytų? Pati ne kartą esu mačiusi tokį vaizdą. Juk vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia mokyklose, todėl pedagogai turėtų aktyviau kontroliuoti šį procesą“, – įsitikinusi ekspertė.

Tokios pat žalingos

Elektroninės cigaretės dažnai pristatomos kaip „sveikesnė“ ar „mažiau kenksminga“ alternatyva tradicinėms cigaretėms. Dėl modernaus dizaino, kvapnių skonių ir reklamos jos ypač patrauklios vaikams ir paaugliams. Deja, elektroninės cigaretės nėra tik „nekalti garai“. Jų aerozolyje aptinkama daugiau kaip 40 kenksmingų medžiagų, tarp jų – formaldehidas, akroleinas, benzenas, sunkieji metalai (švinas, kadmis), kancerogenai ir kiti cheminiai junginiai. Daugelis šių medžiagų dirgina kvėpavimo takus, sukelia uždegimą ir ilgainiui gali prisidėti prie vėžinių procesų vystymosi.

Įkvėpus elektroninės cigaretės garų, smulkiosios dalelės patenka giliai į plaučius. Jos pažeidžia gleivinę, skatina uždegimą ir trikdo natūralią kvėpavimo takų apsaugą. Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį kosulį, dusulį, krūtinės spaudimą, dažnesnes kvėpavimo takų infekcijas, plaučių funkcijos silpnėjimą.

Kai kuriais atvejais pasaulyje jau aprašyti ūminiai plaučių pažeidimai, susiję su elektroninių cigarečių vartojimu, taip pat ir mirtini atvejai.

Elektroninės cigaretės rinkoje yra palyginti neseniai, todėl dar neturime visų duomenų apie jų ilgalaikį poveikį. Tačiau jau dabar aišku, kad jos skatina lėtinį uždegimą, pažeidžia plaučių audinius, gali prisidėti prie vėžio vystymosi, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai nėra „mažesnė blogybė“. Tai – kitas būdas į organizmą nuolat tiekti toksines medžiagas.

Praneškite policijai

Nustatę nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas arba kilus abejonių dėl jų legalumo, nedelsdami skambinkite 112, medžiagų nelieskite, nenaikinkite jų ir laukite policijos. Jei mokykloje vyksta ar ką tik įvyko platinimo atvejis, taip pat iš karto praneškite 112, o gavę informaciją apie anksčiau įvykusį ar jau žinomą galimą platinimą ar įsigijimą mokyklos teritorijoje, informuokite policiją telefonu +370 700 60 777 arba per www.ePolicija.lt.