„Įprastas“ psichotropines medžiagas keičia naujos

Kontrolės ir priežiūros sargai

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis siekia sukurti veiksmingą naujų psichoaktyviųjų medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistemą, užtikrinti minimalių paklausos mažinimo kokybės standartų įgyvendinimą, rasti būdų kovoti su nelegaliu psichoaktyviųjų medžiagų platinimu internete, tęsti ir tobulinti žalos mažinimo priemonių įgyvendinimą.

Lietuvoje nuo 2011 m. veikia prie Vyriausybės įkurtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), kuriam patikėta misija – mažinti psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą visuomenės sveikatai ir saugumui.

Tiek alkoholis, tiek tabakas yra medžiagos, sukeliančios priklausomybę. Visuotinai pripažinta, kad jų vartojimas daro žalą individui ir visai visuomenei. Būtent todėl prekyba šiomis medžiagomis, jų gamyba ir reklama yra griežtai reglamentuojamos, o už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos. Minėtas departamentas pagal kompetenciją vykdo priežiūrą, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų ir siekia mažinti šioje srityje padaromų pažeidimų skaičių.

Įvairiuose teisėtuose pramoniniuose ir farmaciniuose procesuose naudojama daugybė cheminių medžiagų. Paprastai šiomis cheminėmis medžiagomis prekiaujama pasaulinėse ir regioninėse rinkose teisėtais tikslais, tačiau kai kurios iš jų gali būti panaudotos neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Departamento tikslas – užtikrinti, kad įmonės, užsiimančios šia veikla, tinkamai įgyvendintų tam tikrus savo įsipareigojimus. Daug dėmesio skiriama glaudžiam bendradarbiavimui su verslo atstovais, rengiami mokymai, didinamas ūkio subjektų supratimas apie cheminių medžiagų patekimo iš teisėtos apyvartos į neteisėtą riziką ir teisinius stebėsenos reikalavimus.

Psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos problemų neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Reikėtų keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis. Vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių.

Naujos statistikos nėra

Svarbu pažymėti, kad vieno skaičiaus, kiek žmonių Lietuvoje vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, nėra, nes vartojimo paplitimas vertinamas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal skirtingas medžiagas. Naujausias NTAKD metinis leidinys „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2025“ apima naujausius daugiau kaip 20 institucijų pateiktus duomenis apie vartojimo paplitimą, sveikatos sutrikimus, mirtis, apsinuodijimus, gydymą ir žalos mažinimą.

Naujausias reprezentatyvus suaugusiųjų tyrimas atliktas 2021 m. Jo duomenimis, bent kartą gyvenime bent vieną narkotiką buvo vartoję 14,1 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų, per pastaruosius dvylika mėnesių – 4,5 proc., o per paskutines 30 dienų – 1,6 proc. Vartojimas buvo gerokai labiau paplitęs tarp vyrų ir jaunesnių, 15–34 metų, gyventojų.

Dažniausiai vartojama medžiaga buvo kanapės – bent kartą gyvenime jas buvo vartoję 13,7 proc. 15–64 metų gyventojų. Didžiausias kanapių vartojimo paplitimas nustatytas 25–34 metų amžiaus grupėje – maždaug kas ketvirtas šios grupės apklaustasis buvo jas vartojęs.

Po kanapių tarp dažniausiai vartojamų narkotikų buvo kokainas ir ekstazis (MDMA) – po 1,8 proc. gyventojų nurodė juos vartoję bent kartą gyvenime. Taip pat buvo vartojami amfetaminai, LSD, haliucinogeniniai grybai, heroinas ir kitos medžiagos.

Europoje vis daugiau mirčių siejama ne su kurio nors vieno narkotiko, o su kelių skirtingų medžiagų vartojimu.

Jaunimas vartoja mažiau?

Jaunimo situaciją geriausiai atspindi 2024 m. atliktas ESPAD tyrimas, kuriame buvo apklausti 15–16 metų moksleiviai. Bent kartą gyvenime bent vieną narkotiką buvo vartoję 13,3 proc. moksleivių. Tai mažiausias bendras rodiklis nuo tyrimo pradžios.

2024 m. kanapes bent kartą gyvenime buvo vartoję 11,6 proc. 15–16 metų moksleivių, o kitų nei kanapės narkotikų – 5,8 proc. Nuo 2019 m. sumažėjo ekstazio (MDMA) vartojimas, tačiau šiek tiek padidėjo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimo rodikliai.

Taip pat svarbi tendencija – naujų psichoaktyviųjų medžiagų bent kartą gyvenime buvo vartoję 3,7 proc. 15–16 metų moksleivių, o 1,8 proc. net nebuvo tikri, ar yra jų vartoję.

Atvežami nauji narkotikai

NTAKD duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti 74 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Nors tai buvo mažiau nei 2022 m., rodiklis išliko didesnis nei 2018–2021 m. laikotarpiu. 2023 m. buvo užregistruoti ir du nepilnamečių mirties atvejai, kurių priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas.

Beje, departamentas atkreipia dėmesį, kad Europoje vis daugiau mirčių siejama ne su kurio nors vieno narkotiko, o su kelių skirtingų medžiagų vartojimu, pvz., kelių skirtingų narkotikų vartojimu arba narkotikų vartojimu kartu su alkoholiu ar psichotropiniais vaistais (pvz., benzodiazepinais).

Nors Europoje didelė dalis mirčių vis dar siejama su opioidų vartojimu, tik keliose ES šalyse (Austrijoje, Italijoje) daugiau nei pusėje mirties nuo narkotikų atvejų yra aptinkama heroino. Kitose šalyse daugiau mirčių sukelia kiti opioidai (nauji sintetiniai opioidai, metadonas, buprenorfinas ir kt.) ar stimuliantai (kokainas ir kt.).

Baltijos šalyse narkotikų vartojimo sukeltų mirčių skaičiaus didėjimas siejamas su itin stipriu poveikiu pasižyminčių naujų sintetinių opioidų (karfentanilio ar nitazenų) vartojimu.

Lietuvoje 2023 m. karfentanilis buvo aptiktas 29 asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, organuose ir biologiniuose skysčiuose, o šešiais mirties atvejais buvo aptiktas sintetinis katinonas 3-CMC (dviem atvejais kartu su karfentaniliu).

Tad stebimas ne tik itin stiprių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, bet ir kelių medžiagų maišymas, kombinavimas, o tai dar labiau padidina perdozavimo riziką.

Prevencinis darbas

Lietuvoje prevencija vykdoma ne pagal atskirą programą, o taikant skirtingų priemonių ir programų sistema. Ji apima universaliosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos priemones, ankstyvąją intervenciją, pagalbą ir žalos mažinimą.

Šiemet NTAKD parengė ir savivaldybėms išplatino prevencijos priemonių katalogą, kuriame susistemintos Lietuvoje taikomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir su ja susijusios priemonės. Tai – praktinė priemonė savivaldybėms ir specialistams, ieškantiems konkrečiai jų bendruomenei tinkamų sprendimų.

Mokyklose nuo 2023 m. rugsėjo įgyvendinama privaloma Gyvenimo įgūdžių programa, kurios viena iš teminių sričių yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija. Anksčiau mokyklose buvo įgyvendinama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir kitos programos, kurios dažniausiai buvo integruojamos į mokomuosius dalykus ar klasės valandėles.

Viena iš pagrindinių tikslinių priemonių yra Ankstyvosios intervencijos programa, skirta jaunuoliams, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau dar neturi priklausomybės požymių.

2025 m. programoje dalyvavo 55 savivaldybės. Programą pradėjo beveik 1,4 tūkst. jaunuolių, beveik visi ją sėkmingai baigė. Daugiau kaip 60 proc. dalyvių teigė nusprendę mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, o 62 proc. nurodė ateityje ketinantys visiškai jų atsisakyti. Beveik 80 proc. jaunuolių teigė įgiję pakankamai žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žinantys, kur kreiptis pagalbos.

Mokyklose prevencija vis dažniau orientuojama ne vien į informacijos apie narkotikų žalą pateikimą, bet ir į socialinių bei emocinių įgūdžių, atsparumo, gebėjimo priimti sprendimus ir atpažinti rizikingą elgesį stiprinimą. Būtent tokį požiūrį apima Gyvenimo įgūdžių programa.

Pagalba pasiekia regionus?

Pagalbos priklausomybių turintiems žmonėms sistema Lietuvoje apima ne tik didžiuosius miestus. Psichikos sveikatos centruose ir Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose teikiamos ambulatorinės paslaugos dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Vaikams ir jaunuoliams taip pat teikiamos prevencijos, intervencijos, gydymo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos.

Svarbi sistemos dalis yra ir žemo slenksčio paslaugos, skirtos žmonėms, vartojantiems narkotikus. Jos leidžia pasiekti žmones, kurie patys nesikreipia į gydymo įstaigas, taip pat mažinti perdozavimo, infekcijų ir kitą žalą. 2025 m. buvo užfiksuota beveik 84 tūkst. apsilankymų pas žemo slenksčio paslaugų teikėjus.

Paslaugų prieinamumas savivaldybėse išlieka vienu iš svarbiausių klausimų. NTAKD kartu su savivaldybėmis stiprina prevencijos koordinavimą, nes praktikoje savivaldybių galimybės, specialistų kompetencijos, finansavimas ir paslaugų pasiūla skiriasi. 2025 m. vertinime taip pat nustatyta, kad integruotos prevencijos modelių diegimas savivaldybėse vėlavo, todėl tai išlieka sritis, kurią būtina stiprinti.

Todėl, kalbant apie „periferiją“ svarbu ne tik pasakyti, kad paslaugos egzistuoja, bet ir vertinti realų jų prieinamumą žmogui pagal jo gyvenamąją vietą – ar yra specialistų, ar žmogus gali greitai gauti konsultaciją, ar paslaugos prieinamos vaikams ir šeimai, ar užtikrinamas pagalbos tęstinumas. Paslaugų prieinamumo, koordinavimo ir prevencijos kokybės stiprinimas yra vienos iš prioritetinių NTAKD veiklos krypčių.