- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant vasarai žmonės dažnai pradeda laikytis dietos. Deja, tai neretai atneša daugiau žalos nei naudos. Kokios dietų pasekmės dažniausios, ką svarbu žinoti, apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu.
– Kas yra dieta?
– Sakykime, kad tai yra tam tikra mitybos programa, skirta pasiekti tam tikriems tikslams.
– Ar dieta yra tam tikrų produktų atsisakymas, pavyzdžiui, cukraus, duonos ir pan.?
– Tų dietų būna labai įvairių. Iš principo tai yra tam tikrų produktų ar maisto medžiagų ribojimas.
– Kokios dietos šiuo metu populiariausios?
– Labai įvairios: ir baltyminė dieta, ir protarpinis badavimas, ir visokios kitos. Kadangi tų dietų yra labai daug, žmogui būna sunku pasirinkti. Turint tam tikrų tikslų, prieš laikantis vienos ar kitos dietos, geriausiai būtų pasikonsultuoti su dietologu ar kitu specialistu, kuris tuo užsiima, kad galėtume tai padaryti lengviau ir nepakenkiant organizmui.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Nereikėtų aklai, pasiskaičius žurnale, pulti laikytis pirmos pasitaikiusios dietos?
– Na, jei tai nėra labai drastiška dieta, pavyzdžiui, rekomenduojama atsisakyti tik cukraus, kodėl gi ne. Nors cukrus yra energinė medžiaga, bet kadangi jo dedama į daugelį produktų, net į duoną, gauname jo perteklių. Taigi atsisakymas perteklinių maisto medžiagų mums tikrai nepakenks. Dažniausiai žalos prisidarome laikydamiesi drastiškų dietų, tokių, kaip badavimas. Pavyzdžiui, kelias dienas žmogus visai nevalgo ir geria tik vandenį. Arba drastiškai apriboja gaunamų kalorijų skaičių, valgo tik vienos rūšies produktus. Kai organizmas negauna reikiamų maisto medžiagų, galime sau ir pakenkti.
– Kas vyksta organizme, kai žmogus kelias dienas badauja ar laikosi labai drastiškos dietos?
– Na, protarpinis badavimas nėra labai blogas dalykas, jei badaujama tik tam tikrą valandų skaičių arba vieną dieną. Tačiau jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.
Jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.
– Kas tuomet gresia?
– Organizmas negauna mums reikiamų maisto medžiagų. O mums reikia įvairių: ir magnio, ir kalcio, ir B grupės vitaminų bei kitų. Jų stoka gali išprovokuoti neurologines ligas. Netinkamos dietos pasekmė – ir jėgų trūkumas, padidėjęs irzlumas, vangumas, plaukų slinkimas, susilpnėję nagai. Taip pat mažėja raumenų masė. Dėl žarnyno mikrofloros disbalanso gali atsirasti blogas burnos kvapas. Taigi drastiškai apribojus savo mitybą, gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų.
– Kokie pirmieji būna organizmo siunčiami signalai, kad ši dieta mums netinka, kad kažkas negerai?
– Odos blyškumas, energijos trūkumas – pirmieji signalai. Drastiškai sumažėjęs svoris, ko siekia norintieji sulieknėti ir kuo džiaugiasi, irgi nėra gerai. Norint sveikai tą daryti, svoris turėtų kristi pamažu, pavyzdžiui, – keliolika kilogramų per pusmetį, bet ne per savaitę.
– Tai labai populiari baltyminė dieta, kai atsisakoma angliavandenių, irgi – prasta išeitis mesti svorį?
– Mūsų organizmui reikia visų svarbiausių maisto medžiagų, t. y. ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Tad protingiausia būtų rasti balansą. Jeigu atsisakome kažkokios maisto grupės, organizmas stengiasi kompensuoti jų trūkumą eikvodamas tam tikras maisto medžiagas iš organizmo rezervų. Ypač jei dietos laikomasi ilgą laiką. Tarkim, gali imti eikvoti kalcio atsargas iš kaulų, o tai gali pabloginti dantų būklę, susilpninti kitus kaulus. Arba įsijungia vadinamas energijos taupymo mechanizmas – pavojaus režimas – sulėtėja medžiagų apykaita. Organizmas pajunta poreikį kaupti atsargas. Todėl gauname priešingą efektą – vos baigus laikytis dietos, svoris neretai grįžta netgi su kaupu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja2
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Trisdešimt metų dirba žmogui
Savo veiklos trisdešimtmetį ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas Algimantas Astrauskas skaičiuoja ne pakilimais ir nuopuoliais, o pacientais, kuriems grąžino gyvenimo džiaugsmą. ...
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...