Pasižvalgius Vilniuje taip ir nesuprantama, kokiais kriterijais vadovaujamasi pjaunant žolę. Vienur žolė nuskusta beveik iki žemės, kitur (pvz., paneryje, prie gyvenamųjų namų, Uno parke) žolė kartu su šabakštynais beveik žmogaus ūgio. Tuo tarpu visai greta metro aukščio šabakštynų žolė šienaujama. Viena iš dviejų - arba šienaujama pagal naujas taisykles, arba šienautojai improvizuoja: kur noriu, ten ir šienauju. Ir bendrai Šimašiaus tradicijų tęsėjui noriu pasakyti, kad Vilniuje betvarkė, nei švaros, nei tvarkos. Vaikštant parku, akis bado besimėtančios šiukšlės. Kažkoks protinguolis sumanė pašalinti šiukšliadėžes prie suoliukų, tai kai kurie individai ten pat ir meta šiukšles. Parkas nusėtas popiergaliais ir vienkartiniais indais.

Sveikintina. Iš viso nesąmonė "plikai kirpti" plotus prie namų ir parkuose. Matau tik norą iš visko gauti kuo daugiau pajamų - už kiekvieną pjovimą po kelis cm. Žolynuose gyvena ir mums naudingi gyvūnai. Pastebėjau kad dėl to beprotiško šienavimo neliko varlių. Už tai musės, uodai ir tarakonai iš pievų persikelia į gyvenamas patalpas. O žiemos metu tai atvirkščiai - pėsčiųjų keliai neišbrendami, valytuvai važinėjasi tik vaizduodami valymą - irgi ima pinigus už kiekvieną važiavimą, kad ir be rezultatų.

Šienauja taip, kad pažeidžia medžių ir krūmų kamienus, jau apdžiūvo jie. Vieni medelius sodina, kiti šienauja (medžiauja), efektyvus lėšų įsisavinimas / nusisavinimas Vilniuje

sostinė gaili erkių.