Negali būti jokios valstybinės žemės, yra tik negrąžinta savininkams ar užgrobta žemgrobių matininkų. Mano paties šeimai ir giminei negrąžinta nemažai hektarų žemės visokiais išgalvotais pretekstais, pav. laistoma žemė (tie laistytojai užsiraukė dar nebaigus žemės dalybų), kuri pateko į dalintojų nagus, kitur negrąžinta dalis buvo išdalinta neaiškiai chebrai. Visų pirma svarbesnis yra asmuo, o ne kažkokia tai fiktyvi valstybė, nes ji be žmonių yra niekas su daug nulių po kablelio. Istorija rodo - jei valdo tinkamas žmogus, valstybė yra (pav. LDK), jei ne - nėra, pav. Lietuvos neliko prisijungus prie Lenkijos, o ne atvirkščiai - Lenkijos prijungimo prie LDK, per nusikaltėlį Jogailą, kuris turėjo būti pakartas vien už maištą prieš Vytautą. Dabar tas pats - savanoriškai lendama į jav subinę

kai visa parduos bus parduota lietuva.