Šiap, tai Tėvynė yra Lietuva. O kilusi ne iš Kauno, bet nuo Labanoro, reiškia ten yra tėviškė. Taip, tuteiši, nieko Lietuvoj ir nesupranti!..

Tam "NESUPRANTU" - panašu, kad tikrai nieko nesupranti, Vilnius per amžius buvo ne tik Lietuvos miestas, jis Lietuvos sostinė, kurią lenkai buvo okupavę. Gaila, kad lietuviai tada nepasielgė su lenkais kaip Ukrainiečiai Volynioje, Suvalkai ir kitos lietuvių teritorijos tebebūtų Lietuva. Nerašiau lenkiškai nes vis tiek lenkiškai nemoki.

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė įvairių tautų žmonės, kalbantys įvairiomis kalbomis. Adomas Mickevičius vadino Litwo Odčyzna moja (atsiprašau už prastą lenkų k.), gyvendamas Baltarusijoje. Čia 19a prabaigoje, kilusi nacionalizmo banga išardė gyvavusius ryšius. (Kiekvienas, praturtėjęs plikšis, samdėsi kareivius ir šaukdmas:"Aš - vadas" kūrė valstybą SAU). Bėda tik, kad tokių atsirado daugiau - taip ir valstybių pasipylė kaip iš gausybės rago...ir prasidėjo konfliktai, kurie ir dabar tęsiasi...Bet ne visi taip jaudinasi kaip lenkų ar rusų nacionalistai, kad kažkas mokėdamas tą kalbą, priklauso kitai valstybei...yra gerų pavyzdžių Šveicarija, Belgija...pakanka , aišku ir blogų...

19 amžiuje iš Carinės Rusijos imperijos pirmiausia į Vilnių subėgo labai dideli kiekiai individų, kurie nebuvo, ir galimai teisėtai, priskiriami net žmonėms, niekada neturėjo jokių žmogui būdingų dokumentų, nuosavybės, jie net vardų, pavardžių neturėjo, veisėsi kergdamiesi kaip net amebos nesidaugina ir nė kanopiniai gyvūnai nesikergia tarp tos pačios vados veršiukų ar ožiukų...jie neturėjo ir iki šiol neturi teisės į kapavietes esamos LR teritorijoje, todėl iki šiol kai kurios Leitaitės ar Aidos, Dalės ir Miliuvienės ar Sabutytės, Smolskutės, Samuolytės, Blaževičiai ar Sinkevičiai vis dar ieško šeimininko, nes niekaip neišsivalo genų nuo priklausomybės nežmonėms, arčiau gal kanopinių sumaišytų genetiškai su moliuskais.

Aš apie lenkų okupuotą Vilnių 20-ame amžiuje, tu apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, ar tikrai apie tą patį laikotarpį kalbame?