Lietuvos gynybos vadų teisinimasis prieš žiniasklaidą yra demagogijos pavyzdys - šnekėti nieko nepasakant. Bet jie niekuo nesiskiria nuo visos sistemos - vis biurokratai taip atsikalbinėja į visus kreipimusis, priekaištus, pasiūlymus. Visada aiškina kad yra tokios tą (ne)veiklą pateisinančios nuostatos, įstatymai, įgaliojimų, lėšų trūkumai ir t.t. ir pan. Jei moksleivis gali trenkti mokyklos direktorei į veidą ir atsipirkti tik pokalbiais, tai kodėl negalima pasamdyti kokį vaiką kad paspaustų kokios prieštankinės raketos mygtuką smūgiui į valdžios institucijas, galėtų teisintis - aš nesupratau ką darau, prašau mane auklėti. Radijo laidose valdininkų aiškinimaisi dėl incidentų tokie patys - apie nieką ir niekuo neįpareigojantys. Juk visi jie yra mokomi nuomonės formavimo ir demagogijos - įtikinti kad blogai yra gerai.