Kažkada buvo knyga (autoriaus neatmenu) "Plaukia upės krantai", apie tai, kaip kovotojas, kovos atoslūgio metu, tampa švietėju. Sekančio kovos pakilimo metu, kai atsiranda nauji idealai, jis jau negali pritapti. Tačiau tai nėra senų idealų išdavystė. Paprasčiausia visuomenė žengia sekantį, kad ir ne visai teisingą, žingsnį. Taip bandymų ir klydimų keliu vyksta gamtoje visoks tobulėjimas, tame tarpe ir asmenybės, ir etnoso.