dinamiškumas nebūtinai yra paskata greičio viršinimui. PROTINGOSE rankose tai turėtų padidinti manevro saugumą. Manau, kad didžiausia problema slypi netinkamame greičio ir teisės suvokime. Turbūt retas suvokia, kad lėkdamas beprotišku greičiu jis yra sunkiai matomas arba iš vis nematomas. Ir nesvarbu, kad jis lekia pagrindiniu keliu ir jaučiasi teisus. Jeigu jo nemato, tai jo ir nepraleis. Reiktų suprasti, kad geras vairuotojas yra ne tas, kuris labai greitai lekia, o tas kuris išvengia avarijų. Keliai ir gatvės nėra lenktynių trasos, kaip daugumos įprasta manyti. Vairuotojų mokymo programose turėtų būti psichologinio paruošimo disciplina, kad vairuotojai būtų ne tik mokomi KET ir vairavimo, bet būtų ruošiami ir psichologiškai, taip pat ir testuojami.