Quantcast

G. Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos vėžlio žingsniu

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja jau nuveiktus darbus ir teigia jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.

„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.

Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.

Savivaldybėms stinga pagalbos.

„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, priedangų skaičius savivaldybėse priklauso nuo to, kaip atsakingai šios ėmėsi jas įrengti, taip pat nuo savivaldybių dydžio. O pati Vyriausybė, anot I. Šimonytės, bendradarbiauja su tomis savivaldybėmis, kurios aktyviai rūpinasi civiline sauga.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti trečdalis Lietuvos gyventojų.

Prezidento rinkimai šalyje vyks gegužės 12 dieną.

A. Bilotaitė atmeta prezidento kritiką dėl priedangų įrengimo

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad Vyriausybė nepakankamai bendradarbiauja su savivaldybėmis civilinių priedangų įrengimo klausimu, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atmeta tokią kritiką. Pasak jos, priedangų tinklo plėtra yra ne tik ministerijos, o visos valstybės interesas.

„Tai nėra ministerijos interesas, tai yra visos valstybės interesas. Norėtųsi, kad žiūrėtume viena kryptimi. Iš savo pusės mes darome viską“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat akcentuoja, kad savivaldybės ir pačios yra atsakingos už priedangų įrengimą.

„Savivaldybės geriausiai žino. Ir pagal teisės aktus yra numatyta, kad jos turi identifikuoti jų teritorijoje esančias priedangas ir jas sužymėti. Tam, kad tas procesas pajudėtų, mūsų pavedimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas talkino savivaldybėms. Vienose savivaldybėse matome ženklų proveržį“, – pabrėžė ji.

A. Bilotaitės teigimu, dalis savivaldybių turi objektyvių priežasčių, kodėl priedangų įrengimas vyksta lėčiau. Visgi, pasak jos, atsiranda ir tokių, kuriose trūksta administracijos iniciatyvos.

„Čia yra ir lyderystės klausimas. Jeigu tau, kaip lyderiui, civilinė sauga – prioritetas, tu tikrai neieškai priežasčių, kodėl to nedaryti, bet imi veikti. Deja, yra visaip“, – komentavo ji.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, A. Bilotaitė sako, kad šalyje įkurta per 3,8 tūkst. priedangų.

„Šalyje visiškai nuo nulio sukūrėme priedangų tinklą. 3,8 tūkst. priedangose tilptų apie 1 mln. arba 36 proc. šalies gyventojų. Procesas yra dinamiškas“, – akcentavo ji.

„Turime pasiekti, kad rajonuose pasislėptų 40 proc., o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. gyventojų. Tad vidutiniškai apie 50 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę pasislėpti“, – pridūrė ministrė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klerku gerove

Klerku gerove portretas
Pinigu tik krabas turi

>čia

>čia portretas
kiek galima matyt Ukrainoje (yra internetinių reportažų) tai vistik žmonės jau nuo pilietinio karo 2008 m. būtent tokiuose rūsiuose išgyvena. /// Ir dabar dar gyvena ten minimaliais patogumais.. Apsirūpindami tik vandeniu, maistu, matrasais miegojimui. Mokydami patys ar susiorganizuodami pradinio mokslo mokytojus, savo vaikams.. Ir laukia karo pabaigos kuomet galės viską atstatyt../// Žinoma jeigu nėra tokių subombardavimų kaip Mariupolyje kur nušluota viskas plikai ir nelikę nei vieno pastato. O gal jūs manot kad tokiu atveju dabar organizuojamos priedangos yra išsigelbėjimas?:D)

Anonimas

Anonimas portretas
reikalingos sleptuves, bent jau su pora atsarginiu isejimu. kokios cia priedangos? pridengs ar palaidos? gal pridengs kaip su..da po lapu
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių