Quantcast

Automobilių lobynas: modeliai, pakeitę žaidimo taisykles

  • Teksto dydis:

Nuo transporto priemonių atsiradimo iki šių dienų automobilių pramonė pasikeitė tiesiog drastiškai. Nueitas labai ilgas inžinerinių, dizaino, o šiais laikais ir dirbtinio intelekto sprendimų reikalaujantis kelias. Kas suformavo automobilių industriją tokią, kokia ji yra dabar?

Ūkininkų legenda

Nuo dar XIX a. pabaigoje inžinieriaus Karlo Benzo sukurto vienetinio, trimis ratais varomo „Benz Patent-Motorwagen“ iki mūsų dienomis gaminamų itin aerodinamiškų elektromobilių, galinčių vos per 2,3 sek. įsibėgėti iki 100 km/val. ir įveikti šimtus kilometrų viena įkrova – tokį progresą nulėmė žmonės, jų idėjos ir sunkus darbas. Tiek viena, tiek kita atsispindi kūrėjų darbuose, kuriuos esame įpratę vadinti modeliais. Kokie yra svarbiausi, pramonę formavę modeliai, palikę gilų istorinį antspaudą?

Pirmasis sąraše, kurį sudarė portalas autoplius.lt, rikiuojasi „Ford Model T“. Kodėl jis toks svarbus? Tai pirmasis masiškai pradėtas gaminti automobilis istorijoje. Įmonės įkūrėjas, inžinierius ir transporto pasaulio legenda Henry Fordas 1908 m. atidarė šių automobilių gamyklą Detroite. Masinė gamyba leido transporto priemones gaminti greičiau, o galimybė montuoti dalis ant konvejerio radikaliai sumažino jų savikainą. Šie sprendimai padarė automobilį prieinamą plačiosioms masėms.

„Model T“ dizainas buvo skirtas Amerikos ūkininkams. Jis turėjo variklį, kuriam tiko įvairiausios kokybės degalai, jam prižiūrėti užteko pagrindinių įrankių, kuriuos turėjo bet kuris kalvis. Žmonėms tiko ir didelė prošvaisa, ir mediniai ratų stipinai, skirti susidoroti su purvinais, neasfaltuotais keliais, ir dizainas, padedantis automobilį lengvai pritaikyti daugybei paskirčių.

„Model T“ ne tik padėjo amerikiečiams atrasti naują mobilumo būdą, bet ir pradėjo formuoti modernią, pramoninę transporto priemonių gamybą. 1999 m. „Ford Model T“ buvo išrinktas svarbiausiu praeito šimtmečio automobiliu.

Paradoksas: A. Hitlerio iniciatyva sukurtas „Volkswagen Beetle“ po kelių dešimtmečių tapo taikos simboliu. / Scanpix nuotr.

„Vabalo“ rekordai

Dabar „Volkswagen Beetle“ – gana retas svečias mūsų keliuose. Automobilio gamyba jau 20 metų sustabdyta, tačiau istorija ilga ir spalvinga. Šio modelio kūrimas prasidėjo dar prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią.

Vienas kruviniausių diktatorių pasaulio istorijoje Adolfas Hitleris nusprendė sukurti „liaudies automobilį“ visiems Vokietijos gyventojams. Jis turėjo būti įperkamas, praktiškas ir patikimas. Kad būtų dar ir patrauklus, dizainui kurti pasitelktas legendinis inžinierius-konstruktorius Ferdinandas Porsche. Pats A. Hitleris labai norėjo racionalizuoti automobilio dizainą, sakydamas, kad jis turėtų atrodyti kaip vabalas.

„Ford Model T“ buvo išrinktas svarbiausiu praėjusio šimtmečio automobiliu.

Galiausiai apsistota ties dviejų durų sedanu su plokščiu priekiniu stiklu ir dviem mažais galiniais langais. Plokštės ir durys priglusdavo taip tvirtai, kad automobilis buvo beveik idealiai sandarus. Automobilio duris buvo labai sunku uždaryti, nes suspaustas oras veikė kaip spyruoklė. Teigiama, kad dėl savo savybių „vabalas“ galėjo net trumpai paplaukti vandeniu.

„Volkswagen Beetle“ vis dar yra vienas geriausiai parduotų modelių pasaulyje per visą šių automobilių gamybos istoriją. 2003 m. paskutinio pagaminto „vabalo“ eilės numeris buvo 21 529 464. Pagal šį rodiklį antroje vietoje esantis „Ford Model T“ pasiekė 15 mln. vienetų. Palyginkime: kur kas šiuolaikiškesnės „Toyota Corolla“ buvo pagaminta net  44 mln. vnt., tai buvo skirtingos šio japoniško automobilio generacijos.

Nesvarbu, ar būtų vadinamas lietuviškai vabalu, ar kitomis kalbomis bug, käfer, kever, kostenurka, šis modelis atpažįstamas visuose pasaulio kampeliuose. Beje, paradoksalus faktas – vieno žiauriausių pasaulio diktatorių nurodymu sukurtas automobilis praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais JAV buvo tapęs vienu iš taikos simbolių. Jį ypač mėgo vadinamieji gėlių vaikai, arba hipiai.

Kaina: 2020 m. „Lamborghini Miura Speciale“ aukcione buvo parduotas už 4 mln. 163 tūkst. dolerių. / Scanpix nuotr.

Prabanga ir praktiškumas

„Lamborghini Miura“ – ne tik nesenstančio dizaino klasika, bet ir to, ką šiandien vadiname superautomobiliais, pradininkė.

1966–1973 m. gamintas galiūnas tapo pirmuoju gatvėmis važinėti sukurtu bolidu su rear mid-engined išdėstymu. Vadinasi, transporto priemonės variklis buvo ne priekyje ir ne gale, o tiesiai už priekinių keleivių sėdynių. Nuo tada toks išdėstymas tapo standartinis galingiems superautomobiliams.

Šis dviejų durų kupė turėjo 4 l darbinio tūrio V12 formos variklį, generuojantį 350 AG, ir 5 pavarų mechaninę greičių dėžę. Net dabar toks derinys skamba įspūdingai, o įsivaizduokite, ką tai reiškė 1966 m. Tuomet prekyboje pasirodžius šiam monstrui, jo kaina siekė 20 tūkst. JAV dolerių. Šiandien šios sumos atitikmuo būtų apie 180 tūkst. dolerių. Beje, 2020 m. toks „Lamborghini Miura Speciale“ aukcione buvo parduotas už 4 mln. 163 tūkst. dolerių.

Išradimas: „Toyota Prius“ po metaliniais šarvais slėpė itin svarbią naujovę – hibridinį variklį. / Gamintojų nuotr.

Turbūt keista reikšmingiausiųjų sąraše matyti prabangųjį „Lamborghini Miura“ ir taksistų pamėgtą „Toyota Prius“. Kad ir kaip ten būtų, tiek vienas, tiek kitas turėjo itin didelę reikšmę automobilių pramonės tendencijoms. „Miura“ tapo sportinių automobilių etalonu, o „Prius“ – ekonomiškos ir ekologiškos transporto priemonės įsikūnijimas.

Inovatyvi „Prius“ hibridinė sistema paskatino šiuolaikinių elektromobilių vystymąsi.

1997 m. pristatydami „Prius“ jo kūrėjai negalėjo pasigirti nei šio automobilio praktiškumu, nei galia, nei ypatingu stiliumi. Tačiau automobilis po metaliniais šarvais slėpė itin svarbią naujovę – hibridinį variklį. Hibridinės sistemos, dar vadinamos HEV, energinis efektyvumas, mažos sąnaudos ir žemas išmetamų teršalų lygis paskatino iškelti į viešumą naują temą – aplinkosaugos problemas automobilių pramonėje. Inovatyvi „Prius“ hibridinė sistema ne tik pastūmėjo tolesnį šių sistemų kūrimą, bet ir paskatino šiuolaikinių elektromobilių vystymąsi. Dabar panašias sistemas naudoja jau dauguma naujų automobilių gamintojų. „Toyota“ visai neseniai pristatė penktąją „Prius“ modelio kartą.

Amerikietiška svajonė

Vieni jį dievina, kiti nekenčia, tačiau visi tikrai yra girdėję „Ford Mustang“ pavadinimą. Šis modelis buvo pristatytas 1964 m. ir žaibiškai tapo Amerikos kultūros dalimi. „Ford“ korporacija, paleisdama į plačius amerikietiškus kelius „Mustang“, sukūrė ne tik automobilį, bet kartu ir svajonę. Šis sportinis kupė įkūnijo laisvės, greičio ir jėgos jausmą, kuris tiesiog puikiai atspindėjo 1960-ųjų JAV socialinį kontekstą.

Paklausa: „Ford Mustang“ nuo pirmos dienos tapo greičiausiai pasaulyje parduodamu sportiniu automobiliu. / V. Ovadnevo / BNS nuotr.

22 tūkst. užsakymų per pirmąją dieną, 418 tūkst. užsakymų per pirmuosius metus ir 1 mln. parduotų modelių per pirmus 23 gamybos mėnesius. „Mustang“ jau nuo pirmos dienos tapo greičiausiai pasaulyje parduodamu sportiniu automobiliu. Modelį pirko tiek šeimos, tiek ir prisiekę kelių lenktynininkai. Pirkėjai padėjo suformuoti Amerikos sportinių automobilių rinką ir davė impulsą kitiems legendiniams modeliams atsirasti, – tokiems kaip „Chevrolet Camaro“ ar „Dodge Challenger“.

Ikoniški, istoriniai automobilių modeliai – svarbi mūsų istorijos dalis. Jie atspindi ne tik technologinę pažangą, bet ir kultūrinius, ekonominius, socialinius pokyčius, kurie įvyko per pastarąjį 100-metį. Automobiliai pakeitė mūsų mobilumą, formavo suvokimą apie patogumą, prabangą, greitį ir net aplinkosaugą. Jie tapo neatskiriama pasaulio kultūros dalimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių