- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtins Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų galimai rusiškų jungiamųjų detalių patikrinimo išvadas.
Tyrimą, kurio išvados bus tvirtinamos uždarame posėdyje, anksčiau planuota baigti iki kovo, tačiau vasario pabaigoje jis buvo pratęstas iki balandžio 19 dienos.
Energetikos rinkos reguliuotojas tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Portalas „15min“ taip pat rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.
Sausį „Amber Grid“ pateikė pretenziją pagrindinei dujotiekio Lietuvoje rangovei „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.
Bendrovė kovo pabaigoje buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose. Tą patį mėnesį „Alvoroje“, taip pat Latvijos bei Lenkijos įmonėse teisėsauga atliko kratas.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius kovą Seimo Audito komitete patvirtino, kad GIPL sumontuotų detalių defektus įrodo po jų danga rastos kito nei sertifikatus išrašiusio gamintojo žymos, tačiau „Amber Grid“ vadovas neįvardijo, ar jos yra rusiškos.
Jo teigimu, abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N. Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.
Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.
Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl pažeidimų uždarytos Kauno kebabinės vadovas: prasileidome2
Pavalgę vienoje kebabinėje blogai pasijuto ir į medikus kreipėsi du žmonės, o inspektoriai, patikrinę šią vietą, rado daug pažeidimų. Kebabinėje maistas ruošiamas nešvaroje, laikomas bet kur, neženklintas. Kebabinės vadovas t...
-
L. Kasčiūnui tikintis lūžio, dronų gamintojai abejoja galimybe atsisakyti kiniškų detalių7
Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui viliantis, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių, dronus Lietuvoje gaminantys verslai vieningai atsako – kol kas tą padaryti yra per sunku. ...
-
Įspėja apie sukčių schemas: susivilioję lengvais turtais, galite būti apkaltinti bendradarbiavimu3
Bankininkai perspėja gyventojus apie vis labiau tobulinamas internetinių sukčiavimų schemas. Dabar jie veikia keliese, geba padirbti oficialius dokumentus, laiškus, įmonių logotipus ir interneto svetaines. O žmonės, susivilioję lengvais pinigai...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų projektavimui3
Rengiantis preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statyboms, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė su rinkos dalyviais pradėjo konsultacijas dėl jų projektavi...
-
Vaisiniai ar plombyras, viena porcija ar didelė pakuotė – kokie ledai dažniausiai perkami Lietuvoje?7
Nors lietuviai mėgsta išbandyti naujoves, daugelis jų lieka ištikimi tradiciniam vasaros deserto pasirinkimui – ledams vafliniuose puodeliuose. Kita vertus, vis dažniau pirkėjų krepšelyje atsiduria ir sveikesnės sudėties ledai...
-
Rusijos pilietybės atsisakęs milijardierius: ar Kremlius kovotų su dvejomis valstybėmis vienu metu
Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas, Rusijos pilietybės 2022 m. atsisakęs verslininkas Timūras Turlovas sako nemanąs, kad Kremliaus režimas galėt...
-
M. K. Čiurlionio koncertų centras – kokybiška klasikos scena ir daugiafunkcės erdvės19
Kaune iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Publika žavisi išskirtine pastato išvaizda, o scenos meno ir kultūros profesionalus domina techniniai parametrai. Smalsumą dar labia...
-
Ryšių reguliavimo tarnyba: pašto rinka per ketvirtį augo 0,2 proc. iki 69 mln. eurų1
Lietuvos pašto ir siuntų bendrovės pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 69,2 mln. eurų pajamų – 0,2 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). ...
-
„Alvora“ pralaimėjo ginčą su Vyriausybe dėl teisės statyti IAE atliekyną
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusi ir nepatikima pripažinta energetikos objektų statybos bendrovė „Alvora“ pirmos instancijos teisme pralaimėjo ginčą su Vyriausybe ir vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl j...
-
Lietuvos oro uostai valstybei sumokės 5 mln. eurų dividendų
Tris Lietuvos oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU), pernai uždirbusi 5,5 mln. eurų grynojo pelno, valstybei sumokės 5 mln. eurų dividendų. ...