- Salomėja Pranaitienė, Skirmantas Pabedinskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nemažai Lietuvos ūkininkų laukų šiemet skendo ir dėl prastos melioracijos būklės.
Siekiant geriau panaudoti lėšas priežiūrai ir remontui, Žemės ūkio ministerija rengia projektą visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir magistralinius griovius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams. Tai papiktino žemdirbius, pasak jų, privatizavus griovius, padėtis dar pablogės.
Daugelis Rytų Aukštaitijos ūkių dėl permirkusių dirvų negali baigti javapjūtės, pradėti žiemkenčių sėjos.
Kad laukuose neslūgsta balos, viena iš priežasčių – prastai veikiantys melioracijos įrenginiai. O jei ir veikia, neretai surinktam vandeniui nėra kur nutekėti, nes perpildyti melioracijos magistraliniai grioviai, dažniausiai dėl prastos jų priežiūros. Šie grioviai – valstybės nuosavybė. Yra ūkių, kaip Lašų bendrovė Rokiškio rajone, kurie patys juos tvarko, bet nemažai ir neprižiūrinčių šio turto.
Tad žinia apie Žemės ūkio ministerijos planus visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir magistralinius griovius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams papiktino žemdirbius.
„Privatizavus griovį, o griovys – ir 10 km ilgio, tai savininkų bus 20 ar 50, tai jei savo žemėj tą griovį ir prižiūrėsi, jis toliau neveiks. Nes vienas ūkininkas sąžiningesnis, prižiūri, o yra nemažai tokių, kurie žemės nedirba, nušienauja tik pievas, gauna išmokas, tai privatizavus grioviai bus dar labiau užlieti vandeniu“, – sakė Rokiškio rajono Lašų žemės ūkio bendrovės vadovas Zenonas Akramavičius.
Visų melioracijos statinių privatizavimas numatytas vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
„Savininkas – valstybė, ir problema, kad kai savininkas neišgali pilnai finansuoti šitų procesų, tai dėlto ir yra pusiau apleisti. Pagalvokime, jeigu būtų savininkui žemės prievolė taip sutvarkyti tą melioracijos griovį, jį elementariai nušienauti, tai galimai situacija pasikeistų – iškirsti medžius, pavaikyti bebrus, gal neapleistų statinio“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Melioracijos grioviai driekiasi 52 tūkst. kilometrų, daugelis jų apleisti.
„Sutiktumėm, kad ir rinktuvai būtų privatizuojami, tik ne magistraliniai grioviai, į kuriuos suteka vanduo. To negalima daryti, kaip ir polderių negalima privatizuoti. Dabar 2,1 mlrd. eurų melioracijos sistemos vertė, bet labai nusidėvėjusi“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Pasak žemės ūkio viceministro, melioracijos statinių priežiūrai kasmet skiriama 27 mln. eurų, tai tik trečdalis tam reikalingų pinigų.
Ministerijos planuose – kurti priežiūrai ir rekonstrukcijai skirtą fondą. Lėšos į jį būtų renkamos iš visų melioracijos statinių naudotųjų, ne tik žemdirbių, bet ir geležinkeliečių, kelininkų, ar gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos1
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...