- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Vyriausybei tik iš dalies pritarti Seime svarstomoms pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų atstatyti iki krizės galiojusias ligos pašalpas. Vyriausybė sprendimą priims kitą savaitę.
Pagal Seime svarstomus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, pašalpas siūloma didinti iki 85 proc., o ministerija, motyvuodamas lėšų stygiumi, siūlo jas didinti iki 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.
SADM skaičiuoja, kad pašalpas padidinus iki 80 proc., iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikėtų apie 115,4 mln. litų, o iki 85 proc. - apie 167 mln. litų.
SADM siūlo, kad nauja tvarka įsigaliotų tik susirgusiems nuo 2015 metų sausio 1-osios, o susirgusiems per paskutines 5 gruodžio dienas, pašalpos būtų mokamos pagal dabartinę tvarką.
„Kadangi ir dabar 80 proc. pašalpa mokama nuo 7 dienos, tai nuo 3 iki 7 dienos esančios 5 dienos - tas gabaliukas bus pagal senąją tvarką. Čia ne dėl sutaupymo, o kad nereikėtų keisti informacinių sistemų“, - BNS teigė ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas.
Dabar už 2 pirmas nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji sudaro ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos pašalpą moka „Sodra“ - iki septintos ligos dienos jos dydis yra 40 proc., o nuo aštuntos - 80 proc.
Tačiau SADM siūlo nesvarstyti pataisų, kuriomis norima didesnes išmokas mokėti daugiau uždirbantiems - esą tam prireiktų 66 mln. litų per metus, o padidintas išmokas gautų beveik 40 tūkst. asmenų.
Šiuo metu pašalpos mokamos tik nuo dalies atlyginimo - ji neviršija 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžio (4762 litai), o Seime svarstomomis pataisomis norima šią ribą pakelti iki 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų - toks dydis galiojo iki krizės.
Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
Seimas 2010 metais neribotam laikui yra pratęsęs 2009 metų gegužę sumažintų ligos pašalpų mokėjimą
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai6
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės6
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...