Quantcast

Vanduo Lietuvoje gali brangti penktadaliu

Kainų ir energetikos komisija atkreipia dėmesį į neekonomiškai panaudotus europinius pinigus, įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus. Prognozuojama, kad dėl paklotiems tinklams ir įrenginiams prižiūrėti bei atnaujinti reikalingų lėšų, vanduo Lietuvoje gali brangti beveik penktadaliu.

Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Dabar, pagal savivaldybę, kubinis metras šalto vandens kainuoja nuo 4 iki 12 litų.

Kainų ir energetikos  komisija prognozuoja, kad vanduo dar  gali brangti vidutiniškai  18 proc. ir dėl milijardinių europinių lėšų įdėtų į vandens bei nuotekų ūkį.

Vandentiekio ir nuotekų valymo projektams nuo 1996-ųjų  skirti 3 mlrd. litų, pasak komisijos, dovana, kuri ne visai racionaliai panaudota. Iki šiol tos subsidijos nėra įskaičiuojamos į paslaugų kainą. O suklotų tinklų, vandens ir dumblo valymo įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui jau reikia ir dar reikės nemažai savų pinigų.   

„Jeigu nuo dovanoto turto  būtų skaičiuojama nusidėvėjimas, tuomet kainos augimas būtų Lietuvoje vidutiniškai 1,13 lito be PVM, kuo didesnis subjektas, tuo augimas mažesnis“, – aiškino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Pasak komisijos, prijungti vieną vartotoją prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų vidutiniškai kainavo per 5 tūkst., o prie nuotekų – 9 tūkst. litų. Tačiau, pavyzdžiui, kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose  tam prireikė ir daugiau nei 100 tūkst. litų. 

„Ar pasirinkti būdai buvo  patys ekonomiškiausi pinigų ir paslaugos pobūdžio prasme. Gal nesijungti prie centralizuotų sistemų, turėti vietines sistemas, kurios kainuotų pigiau, o vartotojams tą patį komfortą suteiktų“, – kalbėjo D. Korsakaitė.

„Problema, kad savivaldybės pačios sprendė, kokius valymo įrenginius jiems statyti ir, kas keista, o gal ir nekeista, kad dauguma jų pasistatę apie 40–50 proc. galingesnius ir tai reiškia, kad tiek kartų brangesnius nei jiems reikia“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

„Planuojame orientuotis į mažas gyvenvietes – nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų, planuojame diegti alternatyvų vertinimą. Ne tik kiekvienam projektui finansuojam iš ES fondų alternatyvus vertinimas bus privalomas, taip pat ir rengiant infrastruktūros plėtros planus, kuriuos rengia savivaldybės“, – teigė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento skyriaus vedėja Agnė Kniežaitė-Gofmanienė.

Pasak ministerijos atstovės, tik įvertinus, pavyzdžiui, kas labiau apsimoka – ar gyvenvietę prijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, ar statyti vietinius įrenginius, bus pasirenkamas ekonomiškiausias variantas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

absurdas

absurdas portretas
Tai tie irengimai jau seniai atsipirko ir davė milijardinius pelnus?Kaip suprasti?Kas audituoja tas įmones?Kad vanduo turi brnagti gyventojų sąskaita?Gal pradękime žiųrėti į lėšas kurios nusėdo ne ten kur reikia?Kaip gyvena vandenų vvadovybės?Pasiskaičiuokime ponai.Iš kur tokie turtai?

Kapitan Pronin

Kapitan Pronin portretas
As gyvenu Londone. Bet jauciu greit persikelsiu i Rusija. Ten uz ta pacia alga gyvenimo lygis didesnis.

tam kapitan pronin

tam kapitan pronin portretas
pasakyk, ko dar maskvoje ruskiai butuose neturi. beje, kodėl stypsai Lietuvoje, jei maskvoje taip gerai?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių