- Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kainų ir energetikos komisija atkreipia dėmesį į neekonomiškai panaudotus europinius pinigus, įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus. Prognozuojama, kad dėl paklotiems tinklams ir įrenginiams prižiūrėti bei atnaujinti reikalingų lėšų, vanduo Lietuvoje gali brangti beveik penktadaliu.
Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Dabar, pagal savivaldybę, kubinis metras šalto vandens kainuoja nuo 4 iki 12 litų.
Kainų ir energetikos komisija prognozuoja, kad vanduo dar gali brangti vidutiniškai 18 proc. ir dėl milijardinių europinių lėšų įdėtų į vandens bei nuotekų ūkį.
Vandentiekio ir nuotekų valymo projektams nuo 1996-ųjų skirti 3 mlrd. litų, pasak komisijos, dovana, kuri ne visai racionaliai panaudota. Iki šiol tos subsidijos nėra įskaičiuojamos į paslaugų kainą. O suklotų tinklų, vandens ir dumblo valymo įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui jau reikia ir dar reikės nemažai savų pinigų.
„Jeigu nuo dovanoto turto būtų skaičiuojama nusidėvėjimas, tuomet kainos augimas būtų Lietuvoje vidutiniškai 1,13 lito be PVM, kuo didesnis subjektas, tuo augimas mažesnis“, – aiškino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Pasak komisijos, prijungti vieną vartotoją prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų vidutiniškai kainavo per 5 tūkst., o prie nuotekų – 9 tūkst. litų. Tačiau, pavyzdžiui, kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose tam prireikė ir daugiau nei 100 tūkst. litų.
„Ar pasirinkti būdai buvo patys ekonomiškiausi pinigų ir paslaugos pobūdžio prasme. Gal nesijungti prie centralizuotų sistemų, turėti vietines sistemas, kurios kainuotų pigiau, o vartotojams tą patį komfortą suteiktų“, – kalbėjo D. Korsakaitė.
„Problema, kad savivaldybės pačios sprendė, kokius valymo įrenginius jiems statyti ir, kas keista, o gal ir nekeista, kad dauguma jų pasistatę apie 40–50 proc. galingesnius ir tai reiškia, kad tiek kartų brangesnius nei jiems reikia“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Planuojame orientuotis į mažas gyvenvietes – nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų, planuojame diegti alternatyvų vertinimą. Ne tik kiekvienam projektui finansuojam iš ES fondų alternatyvus vertinimas bus privalomas, taip pat ir rengiant infrastruktūros plėtros planus, kuriuos rengia savivaldybės“, – teigė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento skyriaus vedėja Agnė Kniežaitė-Gofmanienė.
Pasak ministerijos atstovės, tik įvertinus, pavyzdžiui, kas labiau apsimoka – ar gyvenvietę prijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, ar statyti vietinius įrenginius, bus pasirenkamas ekonomiškiausias variantas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?3
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...