- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš beveik dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 38 880 žemės savininkų pranešimus apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Daugiausia tokių pranešimų gavo NŽT Panevėžio skyrius. Per tą patį laikotarpį NŽT išdavė 28 508 pažymas apie pirmumo teisę, tai yra tiek kreipėsi galimų pirkėjų arba pretendentų įsigyti parduodamą žemę pagal įstatyme numatytą pirmumo teisę.
Pagal vėliau įsigaliojusias įstatymų nuostatas, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT išdavė 9977 leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams. Daugiausia leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduota NŽT Šilutės ir Kėdainių skyriuose.
„Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba supirkinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelis metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje – nepasitvirtino“,- pažymi NŽT direktorė Daiva Gineikaitė.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo
Nr. XII-458 (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Informacijos apie tai, kiek asmenų įsigijo privačios žemės ūkio paskirties žemės ir kiek realiai įvyko pardavimo sandorių, NŽT nerenka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus13
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...