- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 28 proc. senatvei kaupiančiųjų gyventojų nesidomi būsima pensija, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, kuriame gyventojų teirautasi dėl kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.
Tokie tyrimo duomenys paaiškėjo nepaisant to, kad dėl nedarbo, emigracijos ir kitų priežasčių net 34 proc. kaupiančių pensijai gyventojų šią vasarą neturėjo draudžiamųjų pajamų ir negavo įmokų į savo pensijų fondus. Be to, nei lito pensijų fonde nesukaupusių asmenų skaičius siekė net apie 4 proc. visų kaupiančiųjų.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma – 61 proc. pensijų fondų dalyvių savo būsimos pensijos dydį seka bent retkarčiais. O 8 proc. gyventojų nuolatos stebi, kiek jie yra sukaupę būsimai pensijai.
„Aiškiai matome, kad realiai kaupiantys gyventojai domisi savo būsima pensija. Besidominčių asmenų skaičius kasmet didėja, ypač augant pensijų fonduose sukauptų lėšų sumai. Tačiau dėl nuolatos vykstančių antros pakopos reformų apskritai trūksta pasitikėjimo papildomu pensijų kaupimu. Dažni pokyčiai pensijų kaupime yra žalingi, jie trukdo gyventojams kryptingai dalyvauti sistemoje ir ryžtis sprendimams kaupiant ateičiai“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Respondentų paklausus, kokius antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus reikėtų atlikti, 28 proc. gyventojų nurodė, kad jokių pakeitimų nereikia, nes pensijų kaupimo sistemai ir taip trūksta stabilumo, 27 proc. – kad reikėtų daugiau informuoti pensijų kaupimo dalyvius apie pensijų sistemos ypatumus, ir 11 proc. – kad pensijų kaupimo dalyviams būtų leista dar kartą nuspręsti, ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose, prisidedant 1 proc. savomis lėšomis.
„Kadangi kalbame apie kaupimą socialiai jautriam gyvenimo periodui, labai svarbu suteikti gyventojams kuo daugiau priežasčių pasitikėti pensijų sistema ir jos stabilumu. Gyventojams reikia informacijos ir laiko įsigilinti į pokyčius, be to, užtrunka ir kol visuomenėje susiformuoja įpročiai skirti pakankamą dėmesį savo ateičiai“, – sakė D. Kuzmickas.
D. Kuzmicko vertinimu, kitose Europos šalyse daug didesnis svoris tenka privačiu kaupimu paremtai socialinio draudimo sistemai.
„Pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo antros pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į antros pakopos pensijų fondus bent du kartus didesni nei Lietuvoje“, – vertino D. Kuzmickas.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai 2014 metų rugsėjo pabaigoje turėjo sukaupę 6,19 mlrd. litų turto. Per tris 2014 metų ketvirčius – nuo 2013 metų pabaigos – fondai antros pakopos pensijų dalyviams uždirbo 766 mln. litų investicijų grąžos.
Nors į Lietuvos antros pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos yra vienos mažiausių Europoje, jų investavimo rezultatai ne prastesni nei kaimyninių šalių: per dešimt veiklos metų Lietuvoje net ir didžiausios rizikos – akcijų – pensijų fondams nebuvo pelningi tik 2008 ir 2011 metai, o vidutinė metinė visų pensijų fondų investavimo grąža pranoko šalies infliaciją.
„Rait“ tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...