- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų.
Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo šios transformacijos tempui. Apie tai pasakoja KTU profesorius, vienas iš pagrindinių projekto „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ tyrėjų, Saulius Gudžius.
Lietuva – ant energetinės transformacijos slenksčio
Energetinė transformacija vyksta visame pasaulyje. Lietuva, deklaruodama ambicingus energetinės transformacijos tikslus, tapo viena iš aktyvių šio proceso dalyvių.
„Energetinė transformacija – tai ne tik naujų technologijų kūrimas bei tvariais šaltiniais grįstos energetinės sistemos valdymo problemas atliepiančių techninių sprendinių diegimas, bet ir vartotojų supratimo, kaip saugiai ir patikimai apsirūpinti energija, transformacija“, – sakė KTU profesorius.
Jo teigimu, pagrindinis energetinės transformacijos tikslas ir sėkmės garantas yra energetinės sistemos saugumo, tvarumo ir atsparumo trikdžiams didinimas. Tiesa, ekspertas pabrėžia, jog siekiant sklandaus proceso galima susidirti su iššūkiais, kurie stabdo spartesnę energetinę transformaciją.
Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo.
„Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo. Taip pat stokojama techninių ir ekonomiškai pagrįstų sprendinių, leidžiančių vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos saugumo, patikimumo ir atsparumo trikdžiams užtikrinimo. Todėl atsinaujinančia energija grįsta sistema ateityje sugebės užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą tik sukūrus šias problemas sprendžiančias technologijas ir įdiegus jų pagrindu sukurtus techninius sprendimus“, – teigė KTU profesorius S. Gudžius.
Tarptautinė narystė skatina diskusijas
Neseniai KTU profesorius Saulius Gudžius tapo organizacijos „ESReDA“ (angl. European Safety, Reliability & Data Association) nariu. Energetinė sistema yra kritinė infrastruktūra, kurios patikimumui, saugumui ir atsparumui, keliami ypač aukšti reikalavimai. Energetinės transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kaip ji atlieps šiuos reikalavimus. Profesoriaus S. Gudžiaus teigimu, KTU tyrėjams yra ypač svarbu gauti bei dalintis mokslinių tyrimų rezultatais ir aktualia informacija apie technologijas, užtikrinančias kritinių infrastruktūrų patikimą ir saugų veikimą.
„Todėl dalyvaudami šios organizacijos įvairiose darbo grupėse ir konferencijose, aktyviai prisidėsime prie gerųjų patirčių kuriant energetinei transformacijai būtinas technologijas sklaidos“, – pabrėžė KTU mokslininkas.
Reikia pradėti nuo savęs
KTU aktyviai prisideda prie energinės transformacijos proceso skatinimo, įgyvendindamas ambicingus projektus bei skleisdamas švietėjišką požiūrį į šią sritį.
Mokslininko teigimu, universitetas, būdamas aktyvus energetinės transformacijos proceso dalyvis, ne tik kuria jos sėkmei būtinas technologijas, bet taip pat atlieka ir švietėjišką darbą, demonstruodamas studentams ir visuomenei šio proceso naudas.
Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą.
„Kaip pavyzdį galima paminėti elektros energijos paskirstytos generacijos šaltinių ir atliekinės šilumos kaupiklio apjungimo projektą, tapusį puikia energetinei transformacijai kuriamų technologijų pritaikymo demonstracija“, – apie jau nuveiktus konkrečius darbus KTU pasakojo profesorius.
KTU startavo Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC) pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“. Vienas šio projekto tikslų susijęs su energetine transformacija, kurio metu sprendžiama kaip bendradarbiaujant su verslo sektoriumi kurti ir diegti trūkstamas technologijas.
„KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su mokslo ir verslo organizacijomis, yra sukaupę ilgametę patirtį energetinių sistemų valdymo ir integravimo technologijų kūrimo srityje. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra KTU tyrėjų dalyvavimas projekte „OneNet“. Čia kuriami techniniai sprendiniai, leidžiantys vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos patikimumo didinimo. Tęsiant šiuos tyrimus numatoma toliau kurti kompleksinius technologinius sprendinius energetinės sistemos valdymui, palengvinančius atsinaujinančių šaltinių integravimą ir įgalinančius vartotojus prisidėti prie energetinių sistemų saugumo ir patikimumo didinimo“, – teigė vienas iš „TiFEC“ pagrindinių tyrėjų profesorius S. Gudžius.
Svarbu pritraukti jaunuosius talentus
KTU skatina jaunuosius tyrėjus prisijungti prie naujai įgyvendinamų „TiFEC“ mokslo iniciatyvų ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Tiesa, susiduriama su iššūkiais, nes technologijų kūrimas užtrunka ir reikalauja tarpdisciplininių žinių bei pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Todėl nelengva rasti jaunų žmonių, norinčių pasirinkti mokslininko kelią. Energetika nėra išimtis.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad energetinės transformacijos keliami iššūkiai paskatino jaunų žmonių susidomėjimą naujų energetinių technologijų kūrimu ir jų pasiryžimą pasirinkti mokslininko karjerą. Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą. Ypač svarbi užduotis, ugdant naują mokslininkų kartą, tenka patyrusiems kolegoms. Jų aktyvi lyderystė yra esminė jaunojo mokslininko sėkmingos karjeros dedamoji“, – aiškino S. Gudžius.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė tikisi paramos siūlymams dėl lėšų gynybai, ragina išeiti iš komforto zonos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pareiškė besitikinti Seimo paramos jos pasiūlytiems šaltiniams didinti finansavimą gynybai. ...
-
Ministerija finansuoti gynybą siūlo didesniu pelno, draudimo, akcizų mokesčiais
Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. ...
-
Marijampolės, Alytaus ir Kauno rajono keliams – 5 mln. eurų
Alytaus, Marijampolės ir Kauno rajono kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui skirta 5 mln. eurų, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Kamštelio nuo plastikinio butelio nebenuimsite: kodėl atliktas toks pokytis?4
Nuo liepos į taromatus teks atiduoti ne tik plastikinius butelius, bet ir jų kamštelius. Aplinkosaugininkai pastebi, kad tai viena dažniausių šiukšlių gamtoje. Dėl dažnai išmėtomų kamštelių jų gamintojams Europoje ...
-
Prezidento patarėja: pasiūlymas pratęsti PVM lengvatą šildymui – svarstytinas
Socialdemokratų pasiūlymas dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui yra svarstytinas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, ...
-
Prezidentūra: pasiūlymai dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo primena „langelį su grotomis“2
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi atvejai, kada gyventojai galėtų atsisakyti pensijų kaupimo ir atsiimti lėšas, neskatina plataus gyventojų įsitraukimo į antrosios pa...
-
Prezidento patarėja: bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar metams3
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar metams. ...
-
Pristatys siūlymą įpareigoti tikrinti dirbančių su vaikais teistumą už seksualinius nusikaltimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Seimui pristatys siūlymą įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už seksualinius nusikaltimus. ...
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...