- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai svarstant Energetikos ministerijos siūlymą įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius įsitikinęs, kad tokios diskriminacijos neturėtų būti.
„Kaip reguliuotojas vis tik galvojame, kad buitiniams vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti, kokią jis nori sistemą turėti – grynojo atsiskaitymo ar taip vadinamąją „net metering“ (dvipusės apskaitos – BNS). Dabar ministerijos siūlymas saulės atveju yra „net metering“, o vėjo – „net billing“. Mūsų supratimu, yra buitinių vartotojų aktyvių, kurie seka savo vartojimą, stengiasi elektros energiją vartoti tada, kai ji yra pigiausia, kaupti į kaupiklius, dalyvauti balansavimo rinkoje“, – komisijos posėdyje trečiadienį teigė R. Pocius.
Pasak jo, neturėtų būti sudaromi barjerai tiems vartotojams, kurie norėtų būti „net billing“ sistemoje, į ją ir pereiti. Dabar tokios galimybės nėra, bet VERT mano, kad turi būti liberali sistema ir vartotojui suteikti galimybę pasirinkti.
Energetikos ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Šis modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas.
Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija.
Šį būdą taip pat galėtų pasirinkti ir energetinės bendrijos, aktyvūs vartotojai, bet nėra siūlomas buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra namų ūkiams.
Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.
Tuo metu saulės elektrines turintiems buitiniams gaminantiems vartotojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) apskaitos modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.
Advokatas Remigijus Bukėnas mano, jog skirtingos atsiskaitymo už vėjo ir saulės elektrinių į tinklą patiektą energiją tvarkos būti negali.
„Koks motyvas projekte buvo išskirti vėjo elektrines lyginant su saulės? Ar nekuriamas dirbtinai įstatymo rėmuose konkurencinis pranašumas saulės elektrinių vystytojams, kurių yra labai daug ir kurie yra labai stambūs. Jiems yra sukuriamas konkurencinis pranašumas lyginant su tais galbūt keliais šiai dienai labai mažais vėjo parkų vystytojais, kurie taip pat gamina elektros energiją buitiniams vartotojams“, – komisijoje svarstė jis.
Be kita ko, R. Bukėnas piktinosi energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės paaiškinimais esą vėjo elektrinės efektyvesnės ir tokiu būdu norima jas skatinti jungtis ne prie skirstymo, o prie perdavimo tinklo.
D. Garbaliauskaitė nurodė, kad grynojo atsiskaitymo būdas būtų taikomas vėjo elektrinėms visais atvejais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė paprašė Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar taikant skirtingą atsiskaitymą nepažeidžiamos konkurencijos taisyklės.
„Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija“, – komisijos posėdyje teigė L. Nagienė.
Paskelbus balsavimą paaiškėjo, kad dalyvauja per mažai komisijos narių, todėl sprendimų priimti negalima. Klausimo svarstymas bus tęsiamas kitame posėdyje. Komisijos vadovas Justinas Urbonavičius pažadėjo, kad jame bus prašoma dalyvauti Konkurencijos tarybos atstovus.
Dabar grynojo atsiskaitymo modelį Europoje taiko Vengrija, Slovėnija, Kroatija bei Graikija. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Latvijoje taikomi abu modeliai arba pereinama prie „net billing“ sistemos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus2
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...