Kai kainos neauga, nedidėja ir atlyginimai – jų nėra iš ko didinti, sako socialinių mokslų daktarė Margarita Starkevičiūtė. „Jei kainos visai neauga, daugiau neuždirbsi: pardavei prekes, gavai tą patį ir vėl pardavei. Be to, niekas neperka, nes galvoja, kad rytoj bus pigiau, bus didesnės nuolaidos. Tai slopina vartojimą“, – pastebi ji.

Ekonomistės žodžiais, Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad bankuose yra daug indėlių, yra pinigų, bet didelio vartojimo bumo nėra. „Tai susiję su tuo, kad atlyginimai, palyginti su kitomis šalimis, nėra tokie aukšti, kad norėtųsi išleisti tuos pinigus“, –  LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė M. Starkevičiūtė.

Taupant pajamos turi didėti, o ne nuvertėti

Jei infliacija ir toliau mažės, Europos centrinis bankas (ECB) imsis ją skatinti, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Vienintelis ECB tikslas – kainų stabilumas, apibrėžtas ne 0 proc., o 2 proc. ar šiek tiek mažesne infliacija. ECB vadovybė ne kartą atkreipė dėmesį, kad infliacija, dabar siekianti tik 0,5 proc., yra gerokai mažesnė negu ECB tikslas“, – pastebi jis.

Kadangi nepadėjo net iki istorinių žemumų sumažintos palūkanų normos (kainos euro zonoje beveik vis tiek neauga), N. Mačiulio nuomone, tikėtina, kad šių metų vasarą ECB vadovybė gali priimti sprendimą didinti pinigų pasiūlą, pvz., perkant vertybinius popierius, suteikiant likvidumo paskolas komerciniams bankams ir pan.

Pasak M. Starkevičiūtės, koks ženklas yra maža infliacija, priklauso nuo periodo: „Jei infliacija neaukšta ilgai, tai reiškia, kad slopinama vidaus paklausa. Palūkanų normos turėtų būti realios teigiamos, t. y. jei jūs taupote, gaunate palūkanas, kurios užtikrina, kad jūsų pajamos didėja, o ne nuvertėja. O dabar Lietuvoje yra tokia situacija.“

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, ilgą laiką kainos buvo vienos žemiausių – tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų pragyvenimo lygis taip pat vienas žemiausių.

Nedidelė infliacija mažintų skolų naštą

N. Mačiulis teigia, kad ECB 2 proc. infliaciją nurodo dėl kelių priežasčių. Viena ta, kad nuosaikiai nuolat didėjančios kainos mažina naštą tiems, kurie turi paskolų (tiek gyventojams, tiek įmonėms, tiek valstybėms). Kita priežastis ta, kad defliacija (kainų mažėjimas) gali būti labai žalingas ekonomikai: tada vartotojai daugiau taupo, o tai reiškia, kad mažėja ir įmonių pajamos, jos turi atsisakyti kai kurių darbuotojų, mažinti sąnaudas, atlyginimus.

„Bandydami to išvengti centriniai bankai paprastai užsibrėžia tikslą, kad valstybėje ar valstybių grupėje būtų stabili nedidelė infliacija, kuri paskatintų vartojimą ir mažintų realią gyventojų ir pačių valstybių skolos naštą“, – kalba ekonomistas.

Kai kainos neauga, pastebi M. Starkevičiūtė, nedidėja ir atlyginimai. „Prekių yra, bet niekas nieko neperka, ir nėra iš ko atlyginimų didinti. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija. Bankuose yra daug indėlių, yra pinigų, bet didelio vartojimo bumo nėra. Tai susiję su tuo, kad atlyginimai, palyginti su kitomis šalimis, nėra tokie aukšti, kad norėtųsi išleisti tuos pinigus“, – sako ji.

Finansų ekspertė mano, kad tai visos Europos problema: „Vartojimas vangus, augimas vangus ir žemos palūkanų normos, kurios turėtų skatinti investicijas, iš tiesų rinkoje skatina apatiją ir didelio ekonominio aktyvumo nėra. Todėl ECB galvoja, ką daryti, kad rinkoje atsirastų gyvybė, kažkas pirktų, parduotų ir taip pat skatintų ekonomikos augimą.“

ECB tikslas, pabrėžia M. Starkevičiūtė, ekonomikos augimas – visi turi uždirbti daugiau pinigų. „Jei kainos visai neauga, daugiau neuždirbsi: pardavei prekes, gavai tą patį ir vėl pardavei, – kalba ji. – Be to, niekas neperka, nes galvoja, kad rytoj bus pigiau, bus didesnės nuolaidos. Tai slopina vartojimą. Taigi visur yra savų privalumų ir savų trūkumų.“