- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, liepos 16-ąją, Lietuvoje pirmą kartą minima kalendorinė Agronomų diena, Seimo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Tai viena populiariausių profesijų kaime, skaičiuojama, kad baigusiųjų agronomijos mokslus yra maždaug 11 tūkstančių. Pastebima, kad šių specialistų poreikis gerokai didesnis, nei dabar parengiama.
Per trumpą atokvėpį prieš didžiuosius javapjūtės darbus į Aleksandro Stulginskio universitetą susirinkę agronomai, mokslininkai, agroverslo įmonių atstovai ne tik pasidžiaugė bręstančiu derliumi, kuris esą bus didesnis nei pernai. Pagerbti geriausi profesijos atstovai, kalbėta, kas dabar labiausiai rūpi agronomams.
„Tai – agronomų rengimas, ypač dabar, kai yra vykdoma studijų pertvarka. Taip pat svarbus klausimas – dirvožemio derlingumo išsaugojimas, bendruomeniškumo ugdymas“, – sakė Agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė.
„Požiūris netinkamas... Melioracija apleista, dauguma ūkininkų vargsta, kai nesutvarkytos melioracijos sistemos, kad jos duotų naudą“, – kalbėjo Šilutės rajono kooperatyvo „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis.
„Siekiamybė – apjungti daugiau narių, neapsiriboti vien gamybine veikla. Planuose – surinkti turtingą Šakių karšto agronomijos istoriją“, – pasakojo Šakių rajono agronomų asociacijos pirmininkas Rokas Pukinskas.
„Agronomo kvalifikacija reikalinga ir kitur. Nes, kai politikoje buvo daugiau agronomų, pavyzdžiui, A. Smetonos laikais, tai ir sprendimai buvo priimami gyvenimiškesni. To dabar pasigendame“, – apgailestavo Telšių rajono augalininkystės konsultantas, ūkininkas Antanas Mažeika.
„Žinote, kai mes prašome – kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – prašome Dievo, bet užauginti turi agronomai. Jų poreikis nuolatinis, kartos keičiasi. O valgyti norėjom ir norėsim“, – sakė Seimo pirmininkas, agronomas Viktoras Pranckietis.
Nors pastaraisiais metais agronomų vėl ruošiama daugiau, į ūkius, agroverslo įmones jų ateina per pusę mažiau nei yra šių specialistų poreikis. Pavyzdžiui, šiemet iš beveik pustrečio šimto absolventų nė vienas neliko neįsidarbinęs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų1
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus2
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...