- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis ūkininkų jau kitąmet gaus mažesnes išmokas, nes pagal naują metodiką jų žemės bus išbrauktos iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių.
Tam parengtas naujas nederlingų žemių teritorijų ribų žemėlapis, kuriame nenašių žemių – mažiau nei jų plotai buvo deklaruojami iki šiol. Tai reiškia, kad dalis ūkininkų praras dabar gaunamą ES paramą.
Vietovėse, kurios mažiau palankios ūkininkauti, nes žemės nėra derlingos, ūkininkai be tiesioginių išmokų gauna papildomas – po 55-74 eurus už hektarą. Daugiausiai tokių plotų Šiaurės Rytų Lietuvos, Dzūkijos, Žemaitijos rajonuose.
Dabar pagal naują metodiką parengtame nenašių žemių žemėlapyje jų sumažėja beveik 0,5 mln. ha. Tai reiškia, kad išbraukus žemes iš nenašių žemių sąrašo, dalis ūkininkų praras dabar gaunamą ES paramą.
„Jei mums nuims nenašių žemių priedą, tai tikrai mums bus labai skaudu. Ir aš jaučiu, kada ūkininkaujantys jauni ūkininkai gali emigruoti, bankrutuoti“, – sakė Švenčionių rajono ūkininkė Aldutė Urbelienė.
„Žemdirbiai, ūkininkai negirdėję, nematę jokių tyrimų apie žemės balų nustatymus, staiga atsiranda žemė naši, balai pagerėja, ir išbraukiama iš žemėlapio. Čia yra kažkas nesuprantama“, – stebėjosi Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
„Didžiausia problema, kad Agrocheminių tyrimų laboratorija neturi naujų duomenų ir tie duomenys užkeliami pavėluotai“, – teigė kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
„Ūkininkai šiandien yra labai piktai nusiteikę ir Ukmergės rajono, ir Širvintų, kartu kalbėjomės, kad vis dėlto važiuoti, kelti protestus, nes kitaip negali būti, kad buvo nederlingos žemės, o šiandien pasidaro derlingos žemės“, – piktinosi Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša.
Europos Komisijos iniciatyva nuo kitų metų Lietuvai teks taikyti vienodą visoms Europos Sąjungos narėms metodiką, pagal kurią nustatoma, kokios vietovės yra nepalankios ūkininkauti.
„Pirmiausia problema yra, kad su žemdirbių bendruomene niekas nebendravo, ir kai pamatėm galutinį rezultatą, iškilo daug klausimų“, – sakė seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
„Mes turime galimybę tikslinti tuos matavimus arba atlikti iš naujo. Galvojame, kad kitais metais skiriama kažkiek lėšų ir padaryti iš naujo kai kuriose problemiškose seniūnijose atlikti pakartotinius matavimus. Tai turėsim galimybę jei ne nuo kitų, tai nuo 2019 m. žemėlapius pakeisti“, – žadėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Pasak ministro, tiems ūkininkams, kurių žemės išbrauktos iš nenašių žemių žemėlapio, dar dvejus metus bus mokamos 25 eurų už ha kompensacinės išmokos
Naują nenašių žemių žemėlapį ir metodiką dar reikės pagrįsti Europos Komisijoje.
Iki 2020 m. Lietuvos mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimui skirta kone penktadaliu mažiau lėšų, negu praėjusį finansinį laikotarpį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale2
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje3
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Ar prekybininkai žymės su Rusija dirbančių bendrovių gaminius?6
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu. ...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis5
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...