- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eurų. Opozicija ragina laikiną bankų mokestį pratęsti ir kitąmet, bet premjerė teigia, kad to daryti neverta. Kodėl, pasakota LNK reportaže.
„Bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų pelno. Tą mes ir prognozavome prieš metu“, – teigė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Tiek daug bankai Lietuvoje dar nebuvo uždirbę.
Bankų pelnas pernai augo du kartus daugiau nei 2022 m. Pelningai dirbo keturiolika bankų, tik keturi patyrė nuostolių. „Swedbank“ uždirbo 361 mln. eurų ir per metus pelną padidino 2,5 karto. SEB bankas nurodo uždirbęs 299 mln. eurų – beveik dukart daugiau.
„Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja“, – teigė pakalbinta vilnietė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau panašu, kad susižertas milijardas nebus paskutinis. „Šiais metais taip pat tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas ir gali būti panašus kaip ir praėjusiais metais, galbūt šiek tiek mažesnis“, – prognozavo S. Krėpšta.
Labiausiai pelnus pūtė banko pajamos iš palūkanų. Vien jos per metus padidėjo beveik tris kartus ir siekė 2,5 mlrd. „Galime sakyti, kad pikas jau pasiektas, nes prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau planuoja palūkanas mažinti“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.
Nors pelnas istorinis, bet, bankai teigia, nauda – abipusė. Nuskriausti neliko ir gyventojai. Konkuruodami tarpusavyje, bankai trečdaliu sumažino savo dalį, kurios prašo už būsto paskolas. „Šiandien jau galime kalbėti apie maržas, kurios siekia vos 1,4–1,5 proc. Tokias žemas maržas aš tikriausiai atsimenu tik kokiais 2011–2012 m.“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Gyventojai padėjo ir papildomus 3 mlrd. eurų terminuotųjų indėlių, nes už juos padidintos palūkanos, bet ne tiek daug, kiek už būsto paskolas. „Jei neturėčiau paskolos, tikriausiai dėčiau į indėlį, nes matau, kad palūkanos iš tiesų dabar yra palankios“, – teigė vilnietė. „Jos yra gerokai aukštesnės negu buvo pastaruosius 10–12 metų, tad vis dar yra geras laikas svarstyti ir šią taupymo priemonę“, – teigė LBA prezidentė.
Bankai būtų uždirbę ir dar daugiau, bet dalį pelno skyrė gynybai ir į biudžetą pervedė 250 mln. eurų solidarumo įnašą. „Jau pradėjome, pavyzdžiui, karinio poligono Rūdninkuose infrastruktūros darbus. Vidiniai keliai, kurių jau padarėme beveik pusę, būtent iš šitų pinigų“, – sakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Šiemet bankų pinigais biudžetas pasipildys dar apie 220 mln. „Labai gera priemonė, kuri labai pasiteisino ir mums labai padėjo, ypač infrastruktūros projektuose“, – įsitikinęs ministras.
Geriau, kai bankai turi pelno, negu kai patiria nuostolių ir bankrutuoja.
Tačiau solidarumo mokestis bankams laikinas, kitąmet jis nustos galioti. Opozicija siūlo mokestį pratęsti. „Jeigu nepavyko mums padaryti, kad bankai pasidalytų savo turimais pelnais su gyventojais, grąžindami per palūkanas, tai yra galimybė su žmonėmis pasidalyti per čia“, – teigė Seimo narys Viktoras Fiodorovas. „Laikinas solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, o jeigu ne, tai galima galvoti apie tai, kad jie gali pelno mokesčio mokėti dar daugiau, todėl, kad iš tiesų, na, labai pelningai bankai dirba“, – mano ir Seimo narė Rasa Budbergytė.
Bankai teigė, kad jau ir taip, palyginti su kitais verslais, prisideda daugiau, nes moka didesnį pelno mokestį. „Bankai jau moka trečdaliu didesnį pelno mokestį ir šis solidarumo mokestis buvo dar vienas papildomas mokestis. Jau per kelis metus antras kartas, kai bankų sektoriaus mokesčiai buvo padidinti“, – skaičiavo LBA prezidentė. „Mes dažnai kalbame apie tai, kad galbūt per mažai bankų turime, tai tokie mokesčiai tikrai nepadeda jų pritraukti“, – teigė manantis M. Dubnikovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokesčio pratęsti nebėra reikalo, nes nebus jo iš ko mokėti. „Mes paprašėme LB šį vertinimą atlikti. LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – sakė ji.
LB teigia, kad skirtumas tarp to, ką bankai gauna, ir to, ką sumoka, pradės mažėti jau kitais metais. „Šie metai bus paskutiniai tokie pelningi“, – sakė S. Krėpšta. Pelnytis nebeleis ECB mažinamos palūkanos ir tai, kad gyventojams teks mokėti palūkanas už vis daugiau indėlių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...