- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sutaria, kad elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardija.
Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, kad tarp Baltijos šalių nesutarimų dėl to nėra, tačiau svarbu sulaukti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatų.
„Mes neturime nesutarimų, turime susitarimą, tai yra Baltijos šalių projektas, visi norime tai paspartinti ir darome viską, kas įmanoma, kad būtų paruoštos techninės sąlygos tai paspartinti, todėl laukiame studijų. Tai ne politinis klausimas, tai techninis klausimas, ar tai įmanoma ir ką mes turime padaryti, ir po tų tyrimų galime susitarti dėl konkretaus laiko grafiko“, – spaudos konferencijoje Taline penktadienį sakė K. Kallas.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis taip pat teigė, kad politinė valia judėti greičiau yra tarp visų Baltijos valstybių, tačiau kada tai įvyks, yra techninis klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas.
„Visi sutinkame, kad turime judėti taip greitai, kaip įmanoma techniniu lygmeniu, bet tikrai politinė valia ir ryžtas yra tarp mūsų visų“, – sakė K. Karinis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad atsiribojimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų yra saugumo ir energetinės nepriklausomybės pagrindas. Ji pažymėjo, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą.
„Deja, mes turime tiesioginės patirties, kaip Rusija energiją naudoja kaip ginklą. Taip pat šią žiemą matėme sistemingus Rusijos bandymus sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl negalime atmesti net šios menkiausios galimybės, kad Rusija kritiškiausiais momentais gali išnaudoti mūsų priklausomybę nuo savo elektros tinklų“, – teigė premjerė.
Jos teigimu, visos Baltijos šalys siekia kuo spartesnės sinchronizacijos, tačiau „velnias slypi detalėse“, kurias išaiškinti turi laukiamos techninių galimybių studijos.
Pasak Estijos premjerės, studijų rezultatai turėtų būti birželio mėnesį.
Latvijos ir Estijos premjerai taip pat pasveikino Lietuvos neseniai atliktą izoliuoto darbo bandymą. Pasak K. Karinio, tai rodo, kad Baltijos šalių tikslas sinchronizuotis su Europa pasiekiamas ir artimesnis nei manyta iš pradžių.
Sinchronizuotis su Vakarų Europa Lietuva siekia jau 2024 metais. Tačiau pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.
Be kita ko, K. Karinis kaip didelį potencialą Baltijos šalyse įvardino vėjo, ypač jūros vėjo energiją. Anot jo, su tuo susijusiems projektams įgyvendinti taip pat reikia infrastruktūros, kuri labiau susietų Baltijos šalis su centrine Europa.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus13
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...