- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektui, kuriuo siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.
Ministerija iki liepos 5 dienos turėtų parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.
„Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
„Skaičiai nėra išgalvoti, jie nustatyti įvertinant potencialių vandenilio gamintojų ilgalaikius planus, taip pat jų siekį vystyti vandenilio gamybą Lietuvoje“, – pabrėžė D. Kreivys.
Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus.
„Lankstumas, kurį duoda vandenilis, leidžia paimti perteklių, kada turime per daug elektros, ir ją naudoti, kai jos neturime. Taip pat vandenilis yra esminis žaliojo kurso elementas, nes žalinti mums reikia pramonę, transportą. Vandenilis čia turės vieną iš svarbiausių rolių“, – kalbėjo ministras.
Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.
Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Vyriausybės posėdyje sakė, kad vandenilio plėtros strategija reikalinga Lietuvos pramonei, pirmiausia jau vartojančiai iš dujų gaminamą pilkąjį vandenilį.
Jo teigimu, ateityje naftos perdirbimo, trąšų gamybos ir kita stambioji pramonė vis daugiau išleis taršos leidimams.
„Ir nebepakonkuruos pasauliniu mastu, jei valstybė, kurios yra tos įmonės, neturės žaliojo vandenilio pasiūlos. Jei norime Lietuvoje turėti sunkiąją pramonę, daryti ją konkurencinga, mums kaip valstybei reikia tokios vandenilio strategijos“, – teigė S. Gentvilas.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.
Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.
D. Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...