- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015 metų biudžeto priėmimas Seime numatomas gruodžio 4-ąją. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė antradienį pranešė, kad pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 22-ąją, antrasis - gruodžio - 2-ąją, o priėmimas - gruodžio 4-ąją.
Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė antradienį.
Dvi savaites, kol parlamentarai frakcijose ir komitetuose svartys biudžeto projektą, Seimo posėdžiai nevyks.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų - 6 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų. Daugiausiai, palyginti su 2014 metais, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.
Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai – 481 mln. eurų, įmokoms į ES biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.
2015 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.
Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.
Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP įskaičiavus rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).
Opozicija: biudžetas - „su rožiniais akiniais“
2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“.
„Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų - BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo. Mūsų supratimu, kitais metais deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc. šių metų deficito, ir jei yra deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc., tokiu atveju turi būti taikomi Fiskalinės drausmės įstatyme numatyti apribojimai, ir negalima didinti išlaidų daugiau kaip milijardu litų“, - Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris 2008-ųjų pabaigoje pradėjo vadovauti Vyriausybei, perėmusiai tuometinės socialdemokratų Vyriausybės parengtą biudžeto projektą.
Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pristatė kitų metų biudžeto projektą, yra su tais pačiais „rožiniais akiniais“, kuriuos turėjo ir 2008-aisiais.
„Šis biudžeto projektas man primena 2008 metų biudžetą, kai lygiai taip pat ponas Šadžius artėjant pasaulinei ekonominei krizei užsidėjęs rožinius akinius piešė labai gražius skaičius“, - žurnalistams teigė E.Masiulis.
Jo įsitikinimu, toks ekonomikos augimas, koks prognozuojamas kitais metais, - iki 3,4 proc. - niekuo nepagrįstas.
„Dar daugiau, augant ekonomikai, užuot mažinus biudžeto deficitą, 1,4 mlrd. litų didinamos išlaidos. Tai niekaip nepateisinama“, - teigė E.Masiulis.
2008 metais po Seimo rinkimų į valdžią atėję konservatoriai ir liberalai buvo priversti skubiai taisyti socialdemokratų Vyriausybės rengtą 2009 metų biudžetą, nes jame nebuvo atsižvelgta į prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę.
A.Kubilius piktinosi, kad į Seimą biudžeto projektas atneštas, valdantiesiems neturint politinio sprendimo dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui naikinimo.
2015 metų biudžeto projekte numatyta, kad nustačius 21 proc. tarifą, biudžetas gautų apie 200 mln. litų pajamų.
„Tai yra labai prastas precedentas, kai Vyriausybė ateina į Seimą su projektu, kuriame nėra aiškus ne ten kokios nors šimto tūkstančių ir milijono klausimas, o nėra aiškus 200 mln. litų klausimas. Čia galime turėti įvairias nuomones, galime būti už lengvatos naikinimą, galime būti prieš, bet negali būti atneštas į Seimą toks Vyriausybės parengtas biudžeto projektas, kuriame ji nėra susitarusi dėl tokios didelės apimties skaičiaus“, - teigė A.Kubilius.
Vyriausybės siūlymui nuo 2015 metų sausio nebetaikyti šildymui lengvatinio 9 proc. PVM nepritaria du iš trijų valdančiųjų koalicijos narių - „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Valdantieji svarsto galimybę 12 procentinių punktų tarifą didinti nuo 2015 metų liepos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse17
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...