Serga ir karvės, ožkos

„Manau, kad tai ir toliau kelia didžiulį susirūpinimą“, – žurnalistams Ženevoje sakė šios Jungtinių Tautų sveikatos agentūros vyriausiasis mokslininkas Jeremy Farraras.

Dabartinis paukščių gripo protrūkis prasidėjo 2020 m. Dėl jo nugaišo dešimtys milijonų naminių paukščių, užsikrėtė laukinių paukščių, sausumos ir jūrų žinduolių. Praėjusį mėnesį į šį sąrašą pateko karvės ir ožkos, o tai ekspertus nustebino, nes buvo manoma, kad tie gyvūnai neimlūs šiai gripo rūšiai.

A(H5N1) atmaina tapo „pasauline zoonozine gyvūnų pandemija“, sakė J. Farraras.

„Didžiausią susirūpinimą, žinoma, kelia tai, kad užkrėtęs antis ir viščiukus, toliau – vis daugiau žinduolių, šis virusas evoliucionuoja ir įgyja gebėjimą užkrėsti žmones, o vėliau – kritinį gebėjimą plisti nuo žmogaus žmogui“, – teigė jis.

Mirštamumo rodiklis – 52 proc.

Kol kas nėra įrodymų, kad A(H5N1) gripo virusas plistų tarp žmonių. Tačiau šimtais atvejų, kai žmonės užsikrėtė per sąlytį su gyvūnais, mirštamumo rodiklis yra nepaprastai didelis, sakė J. Farraras.

Šis virusas evoliucionuoja ir įgyja gebėjimą užkrėsti žmones, o vėliau – kritinį gebėjimą plisti nuo žmogaus žmogui.

PSO teigė, kad nuo 2023-iųjų pradžios iki šių metų balandžio 1 d. 23-iose šalyse užregistravo 463 mirties atvejus iš 889 susirgusių žmonių, taigi mirštamumo rodiklis siekia 52 proc.

Šį mėnesį Jungtinių Valstijų pareigūnai pranešė, kad Teksase vienas asmuo gydėsi nuo paukščių gripo po sąlyčio su pieniniais galvijais. Šis atvejis tik antras šalyje, kai žmogui nustatytas paukščių gripas, Teksase, Kanzase ir kitose valstijose virusu užsikrėtus gyvulių bandoms, kurios, matyt, turėjo sąlytį su laukiniais paukščiais.

Be to, PSO teigimu, tai buvo pirmas atvejis, kai žmogus užsikrėtė A(H5N1) gripo viruso atmaina per kontaktą su užkrėstu žinduoliu.

Kai „patenki į žinduolių populiaciją, priartėji prie žmonių“, sakė J. Farraras ir perspėjo, kad „šis virusas tiesiog ieško naujų šeimininkų“. „Tai tikrai kelia susirūpinimą“, – teigė jis.

Bando sukurti vakciną

J. Farraras paragino sustiprinti šio virudo plitimo stebėseną ir pabrėžė, kad „labai svarbu suprasti, kiek žmonių užsikrečia [...], nes būtent čia vyks [viruso] adaptacija“.

„Tragiška taip kalbėti, bet jei užsikrėsiu H5N1 ir mirsiu, viskas tuo ir baigsis. Jei eisiu į bendruomenę ir užkrėsiu ką nors kitą, prasidės ciklas“, – tvirtino jis.

Jis sakė, kad šiuo metu dedama pastangų kurti vakcinas ir vaistus nuo H5N1, ir pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog regioninės ir nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje turėtų pajėgumų diagnozuoti šį virusą.

Tai daroma tam, kad „jei H5N1 iš tiesų patektų tarp žmonių ir būtų perduodamas žmogaus žmogui“, pasaulis būtų „pasirengęs nedelsdamas reaguoti“, teigė J. Farraras ir ragino užtikrinti vienodas galimybes gauti vakcinų, vaistų ir diagnostikos priemonių.