Quantcast

Rytinė sloga gali lemti uoslės praradimą

"Rytais nieko neužuodžiu, nosis užgulta, bėga, kamuoja čiaudulys. Taip jau kankinuosi porą metų. Tiesa, ta rytinė sloga tai praeina, tai atsiranda. Ar tai gali būti alergija? Svarstau atlikti testą, tad įdomu, kuris geresnis: tas, kuris atliekamas ant odos, ar kraujo tyrimas?" – Aidas, 29 metai

Užgulusi nosis, čiaudulys, nuovargis yra alergijos požymiai. Kvėpavimo takų alergija – imuninės sistemos sutrikimas. Ji pasireiškia nosies, akių ir bronchų uždegimu. Formuojantis alerginiam procesui, imuninės sistemos ląstelės pradeda per jautriai reaguoti į nekenksmingas medžiagas taip, lyg jos būtų organizmo priešas.

Pagrindiniai kvėpavimo takų alergenai, esantys ore – namų dulkių erkutės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir pelėsiai. Įkvėpti jie sukelia nosies, akių, gerklės ir bronchų uždegiminę reakciją.

Kvėpavimo takų alergijos yra dažniausios alergijos Europoje. Alerginiu rinitu pasaulyje serga iki pusės milijardo žmonių.

Pagrindiniai alergijos gydymo būdai – pašalinti iš aplinkos alergenus ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Atsako specialistė

Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:

- Galima įtarti alerginę slogą, jei tai tampa it nuolatinis ritualas. Siūlyčiau apsilankyti pas specialistą alergologą ir pasiaiškinti priežastis. Jei nebus alergijos, reikės apsilankyti pas LOR gydytojus ir bus ieškoma kitų nuolatinės slogos priežasčių.

Jei vyksta standartinis alerginis procesas, odos testas yra jautresnis ir jis visuomet parodys, nuo ko kyla alergija. Kraujo tyrimą atlieka specialus aparatas, tad tai nėra toks jautrus tyrimas. Tačiau, jei įtariama daugiau alergenų, kurių, pavyzdžiui, alergologai neturi, jis atliekamas. Žiūrint kiekybiniu požiūriu, kraujo tyrimas yra pranašesnis. Vienu metu galima ištirti, pavyzdžiui, dėl 36 alergenų. Ant rankos tiek kartais net netelpa.

Jei kvėpavimo takų alergija negydoma ilgainiui gali turėti komplikacijų. Vaikams komplikacijos gali ir greičiau pasireikšti. Tai - adenoidų išviešėjimas, netaisyklingas sąkandis, deguonies trūkumas. Jie būna neatsparūs infekcijoms. Gali progresuoti kosulys, kadangi sekretas teka į nosiaryklę ir sukelia kosulį. Komplikuotis į bronchitą ar net plaučių uždegimą. Taip pat gali atsirasti ir ilgalaikė bronchų astma.

Ne visiems žmonėms alerginiai procesai pasireiškia vaikystėje. Suaugusieji, kamuojami slogos, pradeda vartoti įvairius purškiamus vaistus, kurie gadina nosies gleivinę. Jie atkemša nosį laikinai, tad jų imama vartoti per dažnai. Nosies gleivinė traumuojama, pacientas ilgainiui gali netekti uoslės. Yra tokių pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai pastebi, kad nieko nebesuuodžia. O tada jau ir padėti nelabai įmanoma. Tokiems pacientams dažniau kartojasi sinusitas, infekcinės nosiaryklės ligos. Taip pat didesnis polinkis atsirasti bronchitui. Bet kokiu atveju, patarčiau kreiptis į specialistus ir pasitikrinti, ar slogos priežastis nėra alergija.

Patarimai, kaip žiemą palengvinti alergijas:

Būtina reguliariai kas savaitę 60 laipsnių temperatūroje skalbti patalynę.

Dažnai valyti kilimus.

Drėgnai valyti grindis ir baldų paviršius.

Naudoti dulkių siurblį su hepa filtru.

Neleisti gyvūnų į tas patalpas, kur daugiausiai laiko praleidžia į alergiją linkęs žmogus.


Šiame straipsnyje: slogaalergijaSirgtisveikata

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių