- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarai įpusėjus, specialistai fiksuoja vabzdžių suaktyvėjimą. Alergologai įspėja, kad širšių, vapsvų ir bičių įkandimas gali būti labai pavojingas, reakcija į jį – nuo lengvo patinimo iki aptemusios sąmonės.
„Blogiausia, jei išsivysto šokinė reakcija“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigia gydytoja alergologė Namira Vaičiulionienė.
Pasak jos, alerginės reakcijos į įkandimą yra labai įvairios. Jei yra lengva reakcija, vieta, į kurią įgelia vabzdys, tiesiog patinsta.
„Gali būti dilgėlinės, bėrimai, jaučiamas skausmas, bet bendra savijauta nelabai kinta. Gali atsirasti baimė, jaudulys“, – sako gydytoja.
Jei reakcija sunkesnė, žmogui gali pradėti spausti krūtinę, atsirasti dusulys, pilvo skausmai, žarnyno spazmai, žmogus gali pradėti vemti.
„Jei būna sunki reakcija į bitės įkandimą, atsiranda didžiulė mirties baimė. Žmogų kankina dusulys, jam temsta sąmonė, sunku kvėpuoti, atsiranda bendras silpnumas. Žinoma, blogiausia, jei išsivysto šokinė reakcija: krinta kraujospūdis, žmogus mėlynuoja, atsiranda traukuliai, nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis“, – teigia N. Vaičiulionienė.
Tačiau ji priduria, kad tokios reakcijos priklauso ir nuo to, kaip žmogus reaguoja į įkandimą.
Ką daryti, jei matote, kad žmogui, su kuriuo esate, pasireiškia tokie simptomai? Anot N. Vaičiulionienės, reikia neišsigąsti, žmogų paguldyti, pakelti aukščiau kojas, kad jis nenualptų. Jei matyti spazmai, žmogus vemia, jį reikia paguldyti ant šono, kad žmogus neužspringtų savo skrandžio turiniu.
„Įkandimo vietą reikia skubiai apžiūrėti ir įsitikinti, ar nėra geluonies. Jei yra geluonies (ypač bitės), jokiu būdu negalima jo spausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų. Reikia tiesiog nubraukti nuo odos peiliu ar nagu, kad tik pašalintumėte geluonį. Reikia patepti vietą tuo, kas būna arčiausiai gamtoje, – gal muilo gabaliukas, gal česnako skiltelė, bet svarbiausia – dėti šaltį“, – pataria N. Vaičiulionienė.
Gydytojos teigimu, jei į vamzdžio įkandimą organizmas niekada nereagavo stipriai, adrenalino su savimi nešiotis tikrai nereikia.
„Bet, jei buvo vienąkart stipresnė reakcija, tokie žmonės turi turėti šokinį rinkinį [...]. Jame turi būt sterilūs švirkštai, adrenalino, priešalerginių vaistų, geriausia – leidžiamų“, – teigia N. Vaičiulionienė.
Tokiu atveju, anot jos, pirmoji pagalba būna staigi ir gera.
UAB „Dezinfa“ vyriausiasis biologas Liutauras Grigaliūnas sako, kad, jei netoli gyvenamosios vietos pastebėjote širšių lizdą, geriausia būtų išsikviest specializuotą įmonę, kuri saugiai jį iškels.
„Ypač vidurvasarį ar dar vėlesniu laiku, kai kolonijos būna užaugusios, vabzdžių skaičius didelis, patiems šalinti lizdus – nesaugu“, – įspėja specialistas.
Paklaustas, kokiu būdu šalinami širšių lizdai, L. Grigaliūnas teigia, kad dažniausiai jie apruošiami insekticidais, o kai tampa nejudrūs, lizdas paprasčiausiai pašalinamas.
„Viskas vykdoma laikantis saugumo reikalavimų, žmonių prašoma nebūti šalia. Specialistas atlieka pats viską“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...