Apsinuodijimas maistu – vienas nemaloniausių negalavimo būdų, lemiantis tokius padarinius kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio ar žarnyno srities skausmai.

Nors įprastas apsinuodijimas yra lengvai gydomas ir trunka vos 1-3 dienas, užkrėstas ar netinkamai paruoštas maistas gali sukelti ir sunkesnius susirgimus – salmoneliozę, kiaulienos ar šernienos sukeliama trichineliozę ar net mirtinu galintį tapti botulizmą. Gydytojas gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas teigia, kad prekybos vietos yra griežtai ir nuolat kontroliuojamos, tad dėl apsinuodijimo atvejų žmonės dažniausiai turėtų kaltinti patys save.

„Mėsa, kuria žmogus apsinuodijo, gali būti užkrėsta dar skerdykloje, transportuojant ar netinkamai laikant pardavimo įstaigoje, taip pat – mėsos gaminius ar pusgaminius ruošiant pardavimui. Vis dėlto, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolė užtikrina saugą, todėl tokie atvejai pasitaiko gana retai, – teigia V. Urbonas. – Dažniausiai maistu apsinuodijama jį netinkamai termiškai apdorojus namuose, pavyzdžiui, nepakankamai ar per daug pakepus,  gaminant, valgant nešvariomis rankomis ar nepaisant tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui neplautą peilį naudojant tiek žaliai, tiek paruoštai mėsai.“

Gydytojo teigimu, žvėrių, pavyzdžiui, šernų mėsa, kurią žmonės sumedžioja patys ar nusiperka iš kitų gali būti užkrėsta įvairiomis žarnyno infekcijas sukeliančiomis bakterijomis ar kirmėlėmis, todėl galimam apsinuodyti, jei tokia mėsa nėra patikrinta veterinarijos tarnybos.

Namuose gamintais mėsos gaminiais apsinuodijama rečiau, jeigu yra paisoma šių taisyklių: 

1. Mėsa turi būti nuplaunama prieš, o jai apdoroti skirti indai ir įrankiai dar ir po gaminimo proceso;

2. Pusžalius kepsnius galima valgyti tik tada, kai mėsa kepama ne mažesnėje nei 60°C temperatūroje, o paviršius yra gerai iškepęs – būtent žalios mėsos paviršiuje dauginasi bakterijos.

3. Ruošiant žalios jautienos karpačio, mėsą būtina apšlakstyti citrinų sultimis. Natūrali  augalinės kilmės rūgštis gali padėti apsisaugoti nuo apsinuodijimo.

4. Vištieną ir veršieną šaldiklyje galima laikyti ilgiausiai – net 8-10 mėnesių, žvėrieną ir kiaulieną iki 6 mėnesių, o maltą mėsą iki 4 mėnesių;

5. Termiškai apdorotą ir namuose gamintą mėsą rekomenduojama suvartoti per 4-5 dienas, o jei mėsos patiekale yra greitai gendančių produktų – per 48 valandas.

V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad sunkia ir sveikatai itin pavojinga

Nervų sistemą pažeidžiančia infekcine liga – botulizmu žmonės užsikrečia per neapdairumą. Konservuojant nepakankamai pavirintus Clostridium botulinum bakterija užkrėstus grybus, daržoves ar mėsą sudaromos palankios sąlygos daugintis šioms bakterijoms žarnyne ir gaminti labai agresyvų toksiną. Valgydami šį užkrėstą maistą rizikuojame užsikrėsti sunkiai pagydoma ar net mirtina liga, todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į konservuoto gaminio dangtelį – jis turi būti visiškai lygus. Pastebėjus bent šiek tiek išsipūtusį paviršių, šį ir kitus, tuo pačiu metu gamintus, konservus reikėtų išmesti.

Norint išvengti apsinuodijimo atvejų, svarbu atkreipti dėmesį į teisingus maisto apdorojimo, gaminimo ir laikymo būdus bei laikytis higienos taisyklių. Po valgio pasijutus prastai, rekomenduojama vartoti lengvai virškinamą maistą: košę, natūralų vištienos sultinį, virtą vištieną ar žuvį, vartoti daug skysčių. Jei savijauta nepagerėja ar suprastėja per dvi paras, būtina kreiptis į medikus.