„Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubios pagalbos“, – sako Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas profesorius Kęstutis Stašaitis.

Jis pastebi, kad dalis jaunų žmonių nebemoka pasirūpinti savimi, todėl į ligoninės skubios pagalbos skyrių vyksta net ir dėl slogos, nuospaudos ar įgėlus uodui.

– Skubiosios medicinos pagalbos poreikis auga – vis daugiau žmonių atvyksta į ligoninių priimamuosius. Jūsų vertinimu, kodėl taip atsitinka?

– Vienos priežasties nėra. Tai ne tik Lietuvos tendencija, kitose šalyse situacija labai panaši. Savaime suprantama, yra ir nacionalinių ypatumų, tačiau daugeliui šalių būdingos tos pačios priežastys. Viena jų – senėjanti visuomenė ir ilgesnė gyvenimo trukmė. Dėl to daugėja žmonių, sergančių keliomis ligomis, kuriems vis dažniau prireikia skubiosios pagalbos dėl lėtinių ligų paūmėjimo.

Antroji priežastis – silpna pirminė sveikatos priežiūra. Pacientai, negavę atsakymų iš savo šeimos gydytojo, pradeda ieškoti antros nuomonės kitose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat ir skubios pagalbos skyriuose.

Eilės ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus verčia ieškoti greitesnių paslaugų, todėl vienas iš dažniausių pacientų pasirinkimų, tikintis apeiti eiles, – skubios pagalbos skyrius.

Dar viena neretai pasitaikanti priežastis, atvedanti žmones į skubios pagalbos skyrius – blogai kontroliuojamos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, bronchų astma ir kt. Jei šios ligos blogai kontroliuojamos, jos sukelia dažnus būklės pablogėjimus, dėl kurių pacientai turi kreiptis skubiosios pagalbos. Tai atspindi tiek paciento išmanymą apie sveikatą ir savo ligos gydymą, kuris Lietuvoje yra labai žemas, tiek šeimos gydytojo darbo kokybę.

Kęstutis Stašaitis / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Vadinasi, ligoninių priimamieji padeda užlopyti sveikatos sistemos spragas: neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus specialistus, žmonės vyksta į ligoninę, nors skubiosios pagalbos jiems lyg ir nereikėtų?

– Dalis pacientų atvyksta dėl šios priežasties. Vaizdžiai tariant, skubios pagalbos skyriuose formuojasi spūstys, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda pagalbos kitose asmens sveikatos priežiūros grandyse arba, įvertinęs laukimo laiką, nutaria, kad skubios pagalbos skyriuje pas gydytoją pavyks patekti greičiau. Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubiosios pagalbos.

– Ar galima nubrėžti aiškią ribą, kada žmogus turėtų vykti į ligoninės priimamąjį ir kada – ne? Ar reikėtų vykti, jei, pavyzdžiui, porą valandų naktį skauda širdį? Kokiu atveju turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba?

– Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu yra aiškiai nustatęs būkles, kada skubioji pagalba būtina. Krūtinės skausmas yra tokia būklė ir nereikėtų laukti 2 valandas namuose, bet kuo skubiau kreiptis pagalbos. Tokioms būklėms priskiriamas insultas, traumos, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės, kai, nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.

Paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės Skubios pagalbos skyriaus.

– Ar pasitaiko piktnaudžiavimo skubiąja pagalba atvejų? Jei įtariamas piktnaudžiavimas, ar gali tokio skyriaus gydytojas, kaip sakoma, iš akies nustatyti, kad žmogui skubiosios pagalbos nereikia, ir išleisti jį namo neatlikus tyrimų?

– Piktnaudžiauja ne tik pacientai, bet ir gydytojai, kurie siunčia pacientus į skubios pagalbos skyrius.

Dažniausiai piktnaudžiauja tie žmonės, kurie nori apeiti sistemą. Jie tikisi būti ištirti ir gauti konsultacijas greičiau nei poliklinikose, nors nėra  skubių tyrimų ir skubių konsultacijų indikacijų. Pasitaiko ir meluojančių – įvertinus anamnezę ir būklę, kartais įvyksta nemalonių pokalbių dėl poreikio suteikti skubiąją pagalbą nebuvimo. Tenka paprašyti paciento susimokėti už suteiktas paslaugas, nors lygiai tokias pačias paslaugas jam nemokamai gali skirti šeimos gydytojas.

Dalis žmonių, ypač jaunesnių (tai matyti ir mūsų statistikoje – vyrauja gana jauni pacientai) neturi net elementaraus medicininio raštingumo ir sveikatos sistemos žinių, nesupranta, kur ir kokiais atvejais turėtų kreiptis, nemoka bent laikinai pasirūpinti elementariais dalykais (kaip sloga, nuospaudos, uodų įkandimai ir t. t.) namuose, nesilanko pas šeimos gydytojus, todėl vyksta į skubios pagalbos skyrių dėl bet kokios sveikatos problemos, nes įsivaizduoja, kad tik toks variantas yra. Teko girdėti kolegų pasakojimą, kai, paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės skubios pagalbos skyriaus. Toks žmogus nėra matęs savo šeimos gydytojo ir greičiausiai nežino, kuo pirminės sveikatos priežiūros centras skiriasi nuo skubios pagalbos skyriaus.

Kalbant apie gydytojus, pasitaiko tokių šeimos gydytojų ar gydytojų specialistų, kurie, nesant aiškių indikacijų, siunčia pacientą į skubios pagalbos skyrių. Paprastai tai vyksta dėl specialistų kompetencijos stokos, kartais dėl nenoro spręsti paciento problemą, kuri, akivaizdu, dėl savo kompleksiškumo reikalaus daugiau specialisto dėmesio ir pastangų. Kai kuriais atvejais nepagrįstas rekomendacijas vykti į ligoninės priimamąjį lemia ribotos tyrimų atlikimo galimybės kai kuriose įstaigose (pvz., po pietų nebeatliekami rentgeno, ultragarso ar kraujo tyrimai šeimos klinikoje). Pasitaiko atvejų, kai specialistai nori būti geri ir suteikia žmogui nerealių lūkesčių patardami: važiuok į skubios pagalbos skyrių, ten viską padarys.

Be to, stebima bendra tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties ir skubiosios pagalbos teikimo reglamentavimo.

Priežastys: insultas, trauma, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės – tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis skubiosios pagalbos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Atvykstančių į ligoninės priimamąjį žmonių būklė labai skiriasi. Kuri dalis jų yra sunkūs ligoniai?

– Per parą Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje vidutiniškai apsilanko apie 230 suaugusių pacientų. Iš jų tik 40 proc. atveža greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažai. Kiti atvyksta patys, paprastai jų būklė nėra sunki. Tie 230 pacientų pasiskirsto taip: tik 20 proc. jų paguldome į Kauno klinikas, 10 proc. pervežame į žemesnio lygio ligonines, o likusi dalis (161 pacientas) po mūsų konsultacijų vyksta į namus. Didžioji dalis jų galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties.

– Kokie tyrimai dažniausiai atliekami skubios pagalbos skyriuje?

– Visi, neturime apribojimų, nors SAM yra nustačiusi minimalų būtinųjų tyrimų sąrašą, tačiau, jei reikia patvirtinti arba paneigti vieną ar kitą ligą,  galime tai atlikti. Vėlgi, pacientai turi perdėtų lūkesčių, kad, jam atvykus, tirsime viską. Deja, atliekame tik tuos tyrimus, kurie reikalingi ūmiai ligai patvirtinti ar paneigti, o ne diagnozuoti įsisenėjusių sveikatos problemų priežastis.

– Kai kurie lankytojai pastebi, kad ligoninių skubios pagalbos skyriuose apžiūros, tyrimų ir jų atsakymų tenka laukti ilgai – valandą ar kelias. Kodėl taip atsitinka? Gal trūksta personalo?

– Personalo yra tiek, kiek reikėtų laiku suteikti pagalbą skubiais atvejais. Tačiau tie, kurie atvyksta bandydami simuliuodami ūmią ligą, tikėdamiesi visas paslaugas gauti greičiau, užima skubiems pacientams skirtas vietas ir taip ilgina eilę. Dėl šios priežasties būna dienų, kai gydytojo apžiūros ir tyrimų reikia palaukti. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad kartais mūsų skyriuje apsilanko 180 pacientų, tačiau būna ir 270. Vadinasi, personalui tą dieną tenka apžiūrėti 90 pacientų daugiau. Medikų komandas komplektuojame atsižvelgdami į apsilankymų vidurkį, tačiau pacientų srautas sunkiai prognozuojamas, nors kai kurios tendencijos aiškios. Pvz., jei vyksta svarbios krepšinio varžybos ar kitas dėmesį prikaustantis renginys, paprastai pacientų skaičius pastebimai sumažėja. Dažnai besikreipiančių srautas išauga po sekmadienio Mišių. Be to, per dieną pastebimi aiškūs pikai, kai pacientų skaičius didelis. Tai pietų metas ir vakarinės valandos, kai baigiasi darbas ir žmonės pradeda rūpintis sveikata. Tai dar vienas požymis, kad mūsų pacientų ūmios būklės yra ne tokios jau ūmios, jei galima pakentėti, kol pasibaigs svarbus įvykis ar baigsis darbo valandos.

Galimybė: jei reikia, skubios pagalbos skyriuje atliekami ir kompiuterinės tomografijos tyrimai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Per kiek laiko į skubios pagalbos skyrių atvykusiam sunkiam ir lengvesniam ligoniui turi būti suteikta pagalba?

– Pagalbos teikimo laiką reglamentuoja minėtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jame aiškiai parašyta, kokioms būklėms esant pagalbą reikia suteikti nedelsiant, o kada ją galima atidėti. Šiuo įsakymu yra apibrėžti pagalbos pradžios laikas, tačiau kiek trūks gydymas, priklausys nuo ligos sunkumo, kompleksiškumo, diagnostinių tyrimų skaičiaus ir paciento atsako į paskirtą gydymą. Vieniems paskirtas gydymas veikia labai greitai, kitiems reikia palaukti, kol paskirtas vaistas pradės veikti.

Pacientams visuomet akcentuojame, kad būtini pagalbos veiksmai teikiami nelaukiant tyrimų. Pvz., skausmą mažinančius ar kitus ūmius simptomus koreguojančius vaistus skiriame nelaukdami tyrimų atsakymų. Dažnai žmonės sako, kad Skubios pagalbos skyriuje laukė 6 ar 8 valandas, bet nepasako, kad per tą laiką buvo atliktas kraujo tyrimas, ultragarsinis vidaus organų tyrimas, padaryta rentgeno nuotrauka ar net atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, taip pat paskirtas gydymas, jį konsultavo ne vienas medicinos specialistas ir buvo atliekami kiti pacientui nematomi darbai. Juk atlikus vieną ar kitą tyrimą aparatai paprastai diagnozės neparašo. Tai atlieka gydytojas, kuris visą gautą informaciją turi apibendrinti, rasti pakitimų, būdingų įtariamai ligai, užpildyti dokumentus. Kur dar nesibaigiantys pokalbiai telefonu, kuriuo skambina tiek pacientai, tiek jų artimieji!

– Sveikatos apsaugos ministerija vykdo sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Ar ši reforma kaip nors paveiks skubios pagalbos skyrių darbą?

– Reforma neturėtų pabloginti skubiosios medicinos pagalbos prieinamumo gyventojams, nes skubios pagalbos skyrių skaičius nebus mažinamas. Nemanau, kad reforma turės reikšmingos įtakos mūsų pacientų srautams. Labai tikiuosi, kad ji sustiprins pirminę sveikatos priežiūros grandį ir šeimos gydytojai, teikdami paslaugas greičiau ir  kvalifikuočiau, sumažins pacientų norą pagalbos ieškoti skubios pagalbos skyriuose, kai būtinoji pagalba nereikalinga.

Skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos suaugusiesiems (patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gegužės 23 d. Nr. V-598)

1 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti teikiama nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

1. Esamas ar gresiantis širdies ir (ar) kvėpavimo sustojimas. Pacientas po gaivinimo.

2. Kvėpavimo dažnis (toliau – KD) < 10 kartų per minutę arba

KD > 29 kartai per minutę.

3. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHg.

4. Sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glazgo komų skalę (toliau – GCS) < 9 balai.

5. Viso kūno traukuliai.

6. Intraveninis vaistų arba narkotikų perdozavimas, sukėlęs hipoventiliaciją ir hemodinamikos sutrikimą.

7. Ūminis cheminis akių pažeidimas.

2 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Ūmus, gyvybei grėsmingas kvėpavimo ir (ar) kraujotakos sutrikimas.

2. Ūmus didelio kraujo kiekio (25 proc. cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas.

3. Labai stiprus / nepakeliamas skausmas dėl įvairių priežasčių, kai skausmo intensyvumas vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę.

4. Hipoglikemija (per mažas gliukozės kiekis kraujyje) arba hiperglikemija (per didelis gliukozės kiekis kraujyje), kai gresia pavojus išsivystyti hipoglikeminei komai, diabetinei ketoacidozei arba hiperosmoliarinei hiperglikemijai.

5. Karščiavimas, kai yra klinikinių sepsio požymių (ne mažiau kaip du iš šių požymių: KD > 22 kartai per minutę, AKS < 100 mmHg, bet kokio lygio sąmonės sutrikimas). Bendras kūno atšalimas, kai temperatūra < 36 °C.

6. Sunki trauma.

7. Didelės rizikos anamnezė:

7.1. didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas;

7.2. kitas gyvybei pavojingas apsinuodijimas;

7.3. gyvybei pavojingas aplinkos faktorių poveikis (generalizuota alerginė reakcija).

8. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

8.1. agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams;

8.2. intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams.

3 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais širdies ir kraujagyslių ir (ar) centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais.

2. Vidutinio sunkumo nukraujavimas su klinikiniais požymiais dėl bet kokios priežasties.

3. Mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS < 13 balų).

4. Oksigenacija < 90 proc.

5. Besikartojantys traukuliai, užfiksuoti per pastarąsias 12 valandų.

6. Besikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas esant sisteminei intoksikacijai.

7. Ūmi dehidratacija.

8. Galvos trauma ir trumpalaikis sąmonės netekimas.

9. Stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais pagal 10 balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą.

10. Ūmi židininė neurologinė simptomatika.

11. Galūnės trauma, dėl kurios sutriko kraujotaka.

12. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

12.1. mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė;

12.2. ūmios psichozės;

12.3. sunki psichologinė trauma, sukelianti elgesio sutrikimų;

12.4. sunki depresija;

12.5. ryškus psichomotorinis sujaudinimas.

13. Kiauryminis akies sužalojimas ar ūmus visiškas regėjimo netekimas.

4 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Karščiavimas > 39 °C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.

2. Ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs širdies ritmo (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, plačių kompleksų tachikardija) ar laidumo (II–III laipsnio AV (atrioventrikulinė) blokada, atrioventrikulinis ritmas) sutrikimas.

3. Šlapimo sulaikymas, anurija, dializuojamo paciento komplikacijos: AV šunto trombozė, dializinio kateterio iškritimas / trombozė / disfunkcija.

4. Sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje būta psichozių, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus psichoaktyviųjų medžiagų potraukis).

5. Pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai.

6. Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tinimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui.

7. Erkių įsisiurbimas.

8. Veido ir žandikaulių srities pūliavimas.

9. Dirbtinai suformuotų stomų sutrikimai (kai reikia jas pakeisti ar atkimšti).

10. Negausus kraujavimas iš makšties arba pilvo skausmas nėštumo metu.

11. Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tinimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 valandų po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

12. Svetimkūniai audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.