- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Be mažiau nei prieš 100 metų sukurtų antibiotikų, arba antimikrobinių vaistų, šiais laikais neįsivaizduojamas bakterijų sukeltų infekcijų gydymas. Tačiau atsiranda naujų iššūkių: šie kai kuriais atvejais gyvybes gelbstintys vaistai, vartojant juos per dažnai arba nepagrįstai, savavališkai, praranda efektyvumą.
Gydo ne visas ligas
Antibiotikai naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis. Gydant antibiotikais, svarbiausia skirti juos kuo siauresnio spektro, kad mažiau paveiktų naudingas žmogaus organizmui bakterijas.
Siekiant, kad šie vaistai neprarastų efektyvumo, kiekvieną kartą, prieš juos skirdami, gydytojai turėtų įsitikinti, ar pacientas iš tiesų serga bakterine, o ne virusine infekcija. Tiksliai nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinės ar bakterinės, gydytojui padeda detalus paciento ištyrimas: surinkta ligos anamnezė, paciento fizinė apžiūra ir atliktų kraujo tyrimų rezultatai. Pasak Santaros klinikų klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, antibakteriniai vaistai skiriami tik tuomet, kai ligą sukelia bakterijos ir remiamasi žinomo arba įtariamo ligos sukėlėjo jautrumu konkrečiam antibiotikui. Sloga, gripas, bronchitas, kovidas, hepatitas ir dauguma kitų virusų sukeltų ligų antibiotikais negydoma, nes virusinių infekcijų jie neveikia ir gydant ligą neturi jokios reikšmės.
Nors šie vaistai, skirti bakterijoms naikinti, pradeda veikti iš karto, tikėtina, kad pats ligonis geriau pasijus tik po 2–3 dienų. Ne visada įmanoma sužinoti konkretų ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, tad, jei, praėjus kelioms dienoms, pagerėjimo nejaučiama, reikia informuoti gydantį gydytoją, kuris nuspręs, ar reikia koreguoti gydymą. S. Alaburdė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar tebegaji savigyda. Pacientas, dažniausiai neturėdamas tiek žinių, kad galėtų objektyviai įvertinti ligos priežastį, požymius, gydymo rezultatus, nori greitai pasveikti ir neretai pats sugalvoja, jog jam reikia antibiotikų, užsilikusių vaistinėlėje. „Netinkamai, savavališkai vartojant antibiotikus didėja bakterijų atsparumas, tai gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – perspėja S. Alaburdė.
Simonita Alaburdė / Asmeninio archyvo nuotr.
Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas poveikis gali atsirasti vartojant bet kokius vaistus. Ne išimtis – ir antibiotikai. „Nepageidaujamas šių vaistų poveikis priklauso nuo konkretaus antibiotiko, gydymo trukmės, individualių paciento savybių. Jis tikrai nepasireiškia kiekvienam vartojančiam antibiotikus“, – sako gydytoja. Bėrimai, patinimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, klausos pablogėjimas, virškinimo trakto sutrikimai – viduriavimas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, vėmimas ar pan., grybelinės infekcijos, pačios ligos simptomų paaštrėjimas – tai nepageidaujamas antibiotikų poveikis. Atsiradus bent vienam iš jų, reikia kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui, kuris pakoreguos gydymą.
Bene didžiausia antibiotikų vartojimo klaida – savavališkai koreguoti gydymo režimą: per anksti nutraukti gydymą pasijutus geriau, sumažinti ar padidinti dozę. Klinikinė farmakologė S. Alaburdė primena, kad vaisto lapelyje nurodytas gydymo režimas yra ištirtas ir patvirtintas klinikiniais tyrimais kaip užtikrinantis geriausią gydymo rezultatą. Jeigu nurodyta vaistą vartoti kas 6 valandas, taip reikėtų ir daryti. Laiku neišgėrus vaisto, kitu metu jo nereikėtų dubliuoti, taip pat nelaužyti, netrinti tablečių, jeigu nenurodė gydytojas.
Jei yra užsilikusių tablečių iš anksčiau, apie tai pravartu informuoti gydytoją, – jei gydymui bus skirta tokių pačių antibiotikų, vaistų teks pirkti mažiau. Antibiotikų galiojimo laikas netrumpas, kartais gali siekti net 5 metus. Tačiau labai svarbu, ar šie vaistai laikomi tinkamomis sąlygomis. Žmonės neretai linkę juos laikyti šaldytuve, nors dažniausiai tai nebūtina – tinkama ir kambario temperatūra.
Netinkamas, savavališkas antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Grėsmė sveikatai
Atsparumas antibiotikams yra didžiulė sveikatos ir saugumo grėsmė pasauliniu mastu. Neteisingai vartojant šiuos preparatus, dalis bakterijų pasikeičia, prisitaiko, nebereaguoja į vaistus, tampa atsparios ir tą atsparumo geną gali perduoti vienos kitoms, netgi ne vien savo palikuoniams, o toms, kurios gyvena dabar. „Atsiradus bakterijų atsparumui antibiotikams, tampa sunkiau išgydyti kai kurias šiuo metu įprastas infekcijas, gali sutrikti paciento gydymas, tekti gydyti ilgiau, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Tai tampa iššūkiu, nes reikia ieškoti kitų sprendimų, kurti platesnio spektro antibiotikus, išauga ir gydymo kainos, padidėja mirštamumo rizika. Tik supratimas apie antimikrobinį atsparumą, pakankamas informacijos pateikimas gali sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą“, – teigia Santaros klinikų gydytoja klinikinė farmakologė S. Alaburdė.
Jei vartojote arba vartojate antibiotikus
Ko vengti vartojant antibiotikus?
Gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio. Kai kuriais atvejais reikėtų vengti pieno produktų, nevalgyti greipfrutų, negerti jų sulčių (bent kelias valandas pavartojus vaistų).
Jeigu, paskyrus antibiotikų, pacientas vartoja dar ir kitus vaistus ar vaistažoles, apie tai jis turėtų pranešti gydančiam gydytojui. Kai kurie vaistai ar vaistažolių preparatai gali tarpusavyje sąveikauti su antibiotikais ir nulemti pakitusį vienų ar kitų vaistų poveikį.
Kaip atgaivinti organizmą po antibiotikų vartojimo?
Vartodami antibiotikus sudarome terpę daugintis kitoms bakterijoms, grybeliams, paveikiame ir tas bakterijas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą. Žarnyne yra mums būtinai reikalingų gerųjų bakterijų, jos padeda virškinti, gamina kai kuriuos vitaminus. Norėdami atkurti pažeistą mikroflorą, sustiprinti imuninę sistemą, į savo mitybą turime įtraukti probiotikų turinčio maisto. Tai natūralus jogurtas, kefyras, fermentuotos daržovės, maistas, turintis skaidulų, patariama gerti daugiau vandens, derinti tinkamą poilsio ir darbo režimą.
Po antibiotikų vartojimo atsiradus nusiskundimų dėl virškinimo trakto sutrikimų ir esant nepakankamai mitybai, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų, nors jie būtini ne visais atvejais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Klaipėdoje atlikta pirmoji bronchų praeinamumą atkurianti procedūra
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą uostamiestyje atlikta moderni bronchų praeinamumą atkurianti procedūra – rekanalizacija. Vyresnio amžiaus pacientui ji padėjo atsikratyti varginančio kosulio ir vis pasikartojančio plaučių u...
-
Kompensuojamų vaistų sistemos krachas: pacientai miršta nesulaukę gydymo7
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas – esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluo...
-
Regiono ligoninių realybė: vieni didžiausių atlyginimų, tačiau medikų trūksta
Vasarą į pensiją išeina trys Joniškio ligoninės vidaus ligų gydytojai. Situacija sudėtinga, mat į mažą regiono ligoninę medikų sunku privilioti net su šalyje siūlomais vienais didžiausių atlyginimų. Dėl gydytojų stygiaus l...
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja15
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Trisdešimt metų dirba žmogui
Savo veiklos trisdešimtmetį ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas Algimantas Astrauskas skaičiuoja ne pakilimais ir nuopuoliais, o pacientais, kuriems grąžino gyvenimo džiaugsmą. ...
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...