– Apskritai, pažeidimai, kurių metu buvo nustatyta žala Sveikatos fondo biudžetui, pernai viršijo 600 tūkst. eurų. Tiek pinigų įstaigos turėjo grąžinti ligonių kasoms už neteisėtai gautas pajamas. Kadangi ligonių kasa vykdo prevencinę veiklą, atlieka tam tikrą stebėseną, paslaugų monitoringą. Už tris mln. eurų prevenciškai nustatyta žala, jos pavyko išvengti, nes laiku aptikome ir informavome įstaigas.

– Kaip tie duomenys realiai atrodo?

– Į sistemą įstaiga suveda konkrečiam pacientui konkrečią paslaugą, kurią suteikė gydymo įstaiga. Turime informaciją apie diagnozes, kiek paslaugų buvo suteikta. Gali kiekvienas paslaugos teikėjas pasižiūrėti, kiek per parą suteikė atitinkamų paslaugų. Jums šitoje vietoje kartais atsiranda įtarimų, kad tiesiog fiziškai neįmanoma suteikti didelio kiekio paslaugų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tie pinigai būtų paimti iš fondo, bet nepaėmė, o 635 tūkst. jau buvo paimti? Ką reikės įstaigoms daryti su šiais pinigais?

– Įstaigos gauna ekspertizės išvadas ir yra įpareigojamos grąžinti lėšas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

– Ar yra dar kokios atgrasančios priemonės?

– Priemonių, aišku, yra, mūsų sutarčių sąlygose numatyta, kad už tam tikrus pažeidimus gali būti stabdomos sutartys ar net nutraukiamos. Tai yra kraštutinės priemonės.

– Ar yra taip buvę?

– Yra, bet tai – labiau išimtys nei taisyklės. Tai pavieniai atvejai, kai sutartys buvo nutrauktos.

– Čia kai būdavo paimama labai daug pinigų?

– Arba tiesiog pakartotiniai, sisteminiai pažeidimai.

– Pažeidimų daugiau privačiose ar valstybinėse įstaigose?

– Priklauso nuo srities, kuri yra tikrinama. Reikia pripažinti, kad pažeidimų būna ir viešosiose, ir privačiose įstaigose. Pastaraisiais metais žala didesnė nustatyta privačiose įstaigose, galbūt tam įtaką daro tam tikros identifikuotos sritys, kur buvo įtariama, kad yra daug pažeidimų. Tarkime, ambulatorinė slauga namuose. Paslaugų teikėjų slaugos namuose yra panašus kiekis viešų ir privačių, tačiau žala, nustatyta privačiose įstaigose, yra penkis kartus didesnė nei viešosiose.

– Kokiais būdais yra piktnaudžiaujama?

– Viena iš mano minėtų sričių, pakankamai nauja Lietuvoje, ambulatorinė slauga namuose. Dažnai pacientas turi pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių ribotas žmogaus judrumas, jis negali užtikrinti savo priežiūros. Paaiškėjo, kad paslaugų teikėjai, kurie turėtų lankyti pacientą ir atlikti priklausomas funkcijas, dalį paslaugų nesuteikė iš viso. Registruojama, kad paslauga suteikta, net medicininėje dokumentacijoje padaryti įrašai, kad paslauga suteikta, tačiau de facto pacientas tų paslaugų negavo.