Įsibėgėjus pavasariui žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje. Specialistų teigimu, būtina tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata bei susimąstyti apie parazitines ligas, kurias platina šunys ir katės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė informavo, kad dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

Anot skyriaus gydytojos, 2013 m. iš viso užregistruota 200 šių ligų atvejų.

„Lietuvoje 2013 m. registruoti 63 toksokarozės atvejai, didžioji dalis – tarp vaikų. Priežastis paprasta: dažniausiai jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, valgo ar deda į burną neįprastus daiktus“, – paaiškino A.Bartulienė.

Jos teigimu, 2013 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų. Mūsų šalyje 2013 m. iš viso užregistruoti 25 echinokokozės atvejai.

„Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (2,1 atvejo 100 tūkstančių gyventojų). Kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,1 ir 0,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų“, – skaičius vardijo gydytoja epidemiologė.

Pasak jos, Lietuvoje 2013 m. iš viso buvo užregistruota 112 toksoplazmozės atvejų: 111 įgytos ir vienas įgimtos šios ligos atvejis Vilniaus mieste. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo 25–34 metų žmonių grupėje (14 atvejų 100 tūkst. gyv.).

„Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 2,3 ir 4,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2013 m. iš viso buvo užregistruota 15 sergančių vyrų ir 96 moterys“, – pasakojo A.Bartulienė.

Simptomai

Toksokarozė. Liga pasireiškia nuo užsikrėtimo praėjus nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, bet jei užsikrečiama valgant žalią mėsą, laikotarpis sutrumpėja iki kelių valandų. Akių pažeidimas gali išryškėti tik po 4–10 mėnesių. Toksokarozės simptomų gali nebūti, nes infekcija dažnai būna lengva ir net nepastebima.

Pagrindiniai ligos simptomai: pasikartojantis karščiavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kartais su vėmimu ir pykinimu, padidėjusios kepenys, sausas kosulys, naktiniai jo priepuoliai ir švokštimas, įvairūs odos pažeidimai, regos sutrikimai, bendras silpnumas, apetito stoka.

Toksoplazmozė. Toksoplazminė infekcija stiprios imuninės sistemos vaikams ir suaugusiesiems (taip pat ir nėščiosioms) dažniausiai būna be simptomų. Toksoplazmoze serga tik labai nedidelė toksoplazmomis užsikrėtusių žmonių dalis. Dažniausiai, užsikrėtus toksoplazmomis, jokių klinikinių požymių nebūna, tik kraujyje randama antikūnų prieš toksoplazmas. Inkubacinis periodas gali būti nuo 5 iki 23 dienų. Ligos pradžiai būdingas bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, kartais – peršalimo simptomai . Dažniausia kliniškai toksoplazmozė pasireiškia kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padidėjimu. Jie gali padidėti iki 3 cm diametro, būna neskausmingi, kietoki, paslankūs, niekada nesupūliuoja, padidėję išlieka apie 4–6 savaites. Padidėjus limfmazgiams gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai.

Echinokokozė. Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo, stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose ir kt. organuose). Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių, ar atsiradus komplikacijoms (cistų plyšimas, supūliavimas, cistų sukeliami spaudimo reiškiniai). Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista didėdama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais priepuolinio pobūdžio skausmus, užspausti tulžies latakus, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, gali atkosėti skreplius su krauju.

Profilaktika

Laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas – po tekančiu vandeniu su muilu.

Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.

Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų. Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.

Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas.

Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti. Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.